Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Tiumenės
sritis
Tiumenskaja oblast, yra Rusijos Federacijos azijinėje dalyje, Vakarų Sibiro lygumoje. Pietuose ribojasi su Kazachija. Daugiau
Tiung
Tiungas, upė Rusijoje; Viliujaus kairysis intakas. Daugiau
Tiuras
senovės germanų ir skandinavų dangaus dievas, karių, dvikovų globėjas. Vienas asų, Odino ir Frigos sūnus. Daugiau
tiuringai
vakarų germanų gentys. Daugiau
Tiuringija
federacinė žemė Vokietijos vidurinės dalies rytuose. Daugiau
Tiuringijos
Miškas
kalnagūbris Vokietijos vidurinėje dalyje. Daugiau
Tiuringų
teisynas
8 a. pabaigoje–9 a. pradžioje tiuringų teisės normų rinkinys. Daugiau
tiurkologija
orientalistikos šaka, tirianti tiurkų kalbas, istoriją, kultūrą ir literatūrą. Daugiau
Tiurkų
kaganatas
tiurkų genčių valstybinis junginys Vidurinėje Azijoje 552–745. Daugiau
tiurkų
kalbos
altajiečių kalbų šeimos šaka. Vartojamos Turkijoje, Azerbaidžane, Irane, Afganistane, Kazachstane, Uzbekijoje, Turkmėnijoje, Kirgizijoje, Rusijoje (Baškirijoje, Totorijoje, Tuvoje, Čiuvašijoje, Jakutijoje, Kalnų Altajuje, Chakasijoje, Kaukaze ir kitur), Kinijoje, Mongolijoje, t. p. Vokietijoje, Kipro šiaurinėje dalyje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Albanijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Sakartvele, Lietuvoje (totoriai, karaimai) ir kitur. Daugiau
tiušenai
14 a. 7–9 dešimtmetyje Prancūzijoje vykusio amatininkų ir valstiečių sukilimo dalyviai. Daugiau
tivai
Afrikos tauta. Gyvena Nigerijoje (Benuės, Plateau, Tarabos ir Adamawos valstijose), Kamerūne (Pietvakarių provincijos Mamfé mieste). Daugiau
tivercai
9–14 a. rytų slavų genčių, gyvenusių Dniestro pakrantėse ir prie Dunojaus, junginys. Daugiau
Tivoli
Tivolis, miestas Italijos vidurinėje dalyje, Lacijaus srityje, apie 30 km į rytus nuo Romos (priklauso jos aglomeracijai). Daugiau
tivų
kalba
priklauso Benuės ir Kongo kalbų šeimos bantų kalboms. Daugiausia vartojama Nigerijoje (Benuės ir Plateau valstijos; turi oficialiosios regioninės kalbos statusą) ir Kamerūno pietvakarinėje dalyje. Daugiau