Rodyklė
labai didelių, daugialypių chromosomų buvimas kai kurių somatinių ląstelių branduoliuose. Daugiau
mokslai socialinių tyrimų kryptis, nagrinėjanti politikos, politinės elgsenos ir politinės valdžios reiškinius. Daugiau
Lietuvoje Lietuva pirmoji buvusioje SSRS pradėjo politikos mokslų reformą, visoje buvusioje sovietinėje erdvėje politologijos terminu jie pavadinti pagal Lietuvos pavyzdį. Svarbiausia politikos mokslų institucija – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (įkurtas 1992). Daugiau
sociologija sociologijos šaka, tirianti žmonių politinę elgseną, socialinių ir politinių reiškinių ryšius, politinės sistemos ir kitų socialinių institutų sąveiką, politinių sprendimų ir galios struktūrų poveikį visuomenei ir kultūrai. Daugiau
ekonomija ekonominių tikslų politinių prielaidų, apribojimų ir padarinių sisteminių tyrimų sritis; bendrosios makroekonomikos ir ūkio subjektų elgsenos teorinė sistema. Daugiau
Lietuvoje politinės ekonomijos mokslas Lietuvoje pradėtas plėtoti 16 amžiuje. 1803 Vilniaus universitete įkurta bene pirmoji pasaulyje politinės ekonomijos katedra. Daugiau
elgsena žmogaus ar žmonių grupės dalyvavimo politiniuose procesuose įvairių formų ir būdų visuma. Daugiau
geografija visuomeninės geografijos šaka, tirianti teritorijos poveikį politiniams procesams ir būdus, kuriais erdvinės struktūros jiems daro įtaką. Daugiau
klasė santykinai nedidelė valstybės gyventojų grupė, kuri intensyviai domisi politika, aktyviai joje dalyvauja ir iš kurios renkami valdžios atstovai. Sąvoką 19 a. pabaigoje pirmasis ėmė vartoti italų politologas G. Mosca. Daugiau
kultūra vertybių sistema, kurią sudaro idėjos, normos, principai, tradicijos, papročiai, įsitikinimai, lemiantys žmonių politinę elgseną ir politinės sistemos, politinių institutų įgaliojimų, jų funkcionavimo ir sąveikos sampratą. Daugiau
mobilizacija žmonių, materialių ir kultūrinių išteklių sutelkimas bei naudojimas politikos subjekto (valstybės, politinės partijos, judėjimo) tikslams pasiekti. Plačiau pradėta tirti 20 a. antroje pusėje kaip sociologijos ir politologijos objektas. Daugiau
modernizacija naujų politinių institutų, visuomeninio gyvenimo normų, vertybių diegimas siekiant sukurti kokybiškai naują valstybę. Daugiau