Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
politenija
labai didelių, daugialypių chromosomų buvimas kai kurių somatinių ląstelių branduoliuose. Daugiau
politetrafluoretilenas
linijinis termoplastinis polimeras. Daugiau
politika
universalus visuomenės organizavimo būdas, bendro žmonių gyvenimo reguliavimo sistema, kuria siekiama palaikyti visuomeninio gyvenimo tvarką, vidinio ir išorinio pasaulio stabilumą reguliuojant konfliktus. Daugiau
„Politiken“
Danijos rytinis dienraštis, einantis nuo 1884 Kopenhagoje. Daugiau
politikos
mokslai
socialinių tyrimų kryptis, nagrinėjanti politikos, politinės elgsenos ir politinės valdžios reiškinius. Daugiau
politikos mokslai
Lietuvoje
Lietuva pirmoji buvusioje SSRS pradėjo politikos mokslų reformą, visoje buvusioje sovietinėje erdvėje politologijos terminu jie pavadinti pagal Lietuvos pavyzdį. Svarbiausia politikos mokslų institucija – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (įkurtas 1992). Daugiau
politikos
sociologija
sociologijos šaka, tirianti žmonių politinę elgseną, socialinių ir politinių reiškinių ryšius, politinės sistemos ir kitų socialinių institutų sąveiką, politinių sprendimų ir galios struktūrų poveikį visuomenei ir kultūrai. Daugiau
politinė
ekonomija
ekonominių tikslų politinių prielaidų, apribojimų ir padarinių sisteminių tyrimų sritis; bendrosios makroekonomikos ir ūkio subjektų elgsenos teorinė sistema. Daugiau
politinė ekonomija
Lietuvoje
politinės ekonomijos mokslas Lietuvoje pradėtas plėtoti 16 amžiuje. 1803 Vilniaus universitete įkurta bene pirmoji pasaulyje politinės ekonomijos katedra. Daugiau
politinė
elgsena
žmogaus ar žmonių grupės dalyvavimo politiniuose procesuose įvairių formų ir būdų visuma. Daugiau
politinė
geografija
visuomeninės geografijos šaka, tirianti teritorijos poveikį politiniams procesams ir būdus, kuriais erdvinės struktūros jiems daro įtaką. Daugiau
politinė
klasė
santykinai nedidelė valstybės gyventojų grupė, kuri intensyviai domisi politika, aktyviai joje dalyvauja ir iš kurios renkami valdžios atstovai. Sąvoką 19 a. pabaigoje pirmasis ėmė vartoti italų politologas G. Mosca. Daugiau
politinė
kultūra
vertybių sistema, kurią sudaro idėjos, normos, principai, tradicijos, papročiai, įsitikinimai, lemiantys žmonių politinę elgseną ir politinės sistemos, politinių institutų įgaliojimų, jų funkcionavimo ir sąveikos sampratą. Daugiau
politinė
mobilizacija
žmonių, materialių ir kultūrinių išteklių sutelkimas bei naudojimas politikos subjekto (valstybės, politinės partijos, judėjimo) tikslams pasiekti. Plačiau pradėta tirti 20 a. antroje pusėje kaip sociologijos ir politologijos objektas. Daugiau
politinė
modernizacija
naujų politinių institutų, visuomeninio gyvenimo normų, vertybių diegimas siekiant sukurti kokybiškai naują valstybę. Daugiau