Rodyklė
kalbėjimas
kalbos, kaip ženklų sistemos, mąstymo ir bendravimo, savimonės reiškimo, minčių perdavimo ir priėmimo priemonės vartojimas. Daugiau
kalbos, kaip ženklų sistemos, mąstymo ir bendravimo, savimonės reiškimo, minčių perdavimo ir priėmimo priemonės vartojimas. Daugiau
kalbos
dalys bendriausios gramatinės kategorijos, pagal kurias žodžiai skiriami į tipus remiantis jų morfologinėmis, sintaksinėmis ir semantinėmis savybėmis. Daugiau
dalys bendriausios gramatinės kategorijos, pagal kurias žodžiai skiriami į tipus remiantis jų morfologinėmis, sintaksinėmis ir semantinėmis savybėmis. Daugiau
kalbos
etiketas kalbų bendruomenių dialoguose vartojamos, dažniausiai sustabarėjusios, kalbos formulės: kreipimasis, pasveikinimas, atsisveikinimas, prašymas, atsiprašymas, padėka, užuojauta, komplimentas. Daugiau
etiketas kalbų bendruomenių dialoguose vartojamos, dažniausiai sustabarėjusios, kalbos formulės: kreipimasis, pasveikinimas, atsisveikinimas, prašymas, atsiprašymas, padėka, užuojauta, komplimentas. Daugiau
kalbos
filosofija filosofijos šaka, atsiradusi filosofijos, logikos ir lingvistikos sandūroje, nagrinėjanti kalbos vaidmenį žmonių mąstyme, bendravime, suvokiant ir pažįstant tikrovę. Daugiau
filosofija filosofijos šaka, atsiradusi filosofijos, logikos ir lingvistikos sandūroje, nagrinėjanti kalbos vaidmenį žmonių mąstyme, bendravime, suvokiant ir pažįstant tikrovę. Daugiau
kalbos
garsai mažiausios kalbos srauto atkarpos, maždaug atitinkančios vieną savarankišką fonemą. Daugiau
garsai mažiausios kalbos srauto atkarpos, maždaug atitinkančios vieną savarankišką fonemą. Daugiau
kalbos
kultūra kultūringas viešasis kalbėjimas, laikantis visuotinai priimtų taisyklingos ir stilingos kalbos normų bei kalbos etiketo. Daugiau
kultūra kultūringas viešasis kalbėjimas, laikantis visuotinai priimtų taisyklingos ir stilingos kalbos normų bei kalbos etiketo. Daugiau
kalbos
kultūra nuo 20 a. 7 dešimtmečio iki 21 a. pradžios struktūralizmo pagrindu Lietuvoje gyvavusi savarankiška taikomosios kalbotyros šaka, perimta iš čekų ir rusų kalbotyros ir susiformavusi į atskirą mokyklą. Daugiau
kultūra nuo 20 a. 7 dešimtmečio iki 21 a. pradžios struktūralizmo pagrindu Lietuvoje gyvavusi savarankiška taikomosios kalbotyros šaka, perimta iš čekų ir rusų kalbotyros ir susiformavusi į atskirą mokyklą. Daugiau
kalbos
lygmenys tarp savęs susijusios kalbos sistemos dalys, arba pakopos, kurių kiekviena turi savo vienetus ir struktūrą. Daugiau
lygmenys tarp savęs susijusios kalbos sistemos dalys, arba pakopos, kurių kiekviena turi savo vienetus ir struktūrą. Daugiau
kalbos
norma kalbinėje bendruomenėje tam tikru metu visuotinai pripažįstami kalbos reiškiniai ir jų vartojimo būdai. Daugiau
norma kalbinėje bendruomenėje tam tikru metu visuotinai pripažįstami kalbos reiškiniai ir jų vartojimo būdai. Daugiau
kalbos
pragmatika kalbotyros dalis, tirianti, kaip žmonių sąveika ir kontekstas lemia pasakymų (kalbėjimo aktų) interpretaciją. Daugiau
pragmatika kalbotyros dalis, tirianti, kaip žmonių sąveika ir kontekstas lemia pasakymų (kalbėjimo aktų) interpretaciją. Daugiau
kalbos
reliktai ribotai vartojami ar baigiantys nykti iš seniau išlikę kalbos reiškiniai – fonetinės ypatybės, gramatinės formos, žodžiai. Daugiau
reliktai ribotai vartojami ar baigiantys nykti iš seniau išlikę kalbos reiškiniai – fonetinės ypatybės, gramatinės formos, žodžiai. Daugiau
kalbos signalų
atpažinimas balso ir informacinės sistemos sąveika, per kurią automatiškai fiksuojami akustiniai signalai ir nustatomi vartotojo tikslai. Daugiau
atpažinimas balso ir informacinės sistemos sąveika, per kurią automatiškai fiksuojami akustiniai signalai ir nustatomi vartotojo tikslai. Daugiau