Rodyklė
literatūra seniausi literatūros paminklai yra iš 13–14 amžiaus. 16 a. pabaigoje šalies literatūrą labai paveikė budizmas. 19 a. viduryje didelę įtaką turėjo kinų literatūra, pagausėjo pasaulietinės tematikos kūrinių. 20 a. šalies literatūrą paveikė rusų ir Europos literatūra. Daugiau
muzika yra mongolų ir kitų Mongolijos teritorijoje gyvenančių tautų muzikos stilių ir žanrų visuma. Ji viena ryškiausių Vidurinės Azijos klajoklių muzikos tradicijų, gimininga tuvių, buriatų, kalmukų muzikai. Apima šamanų, budistinių apeigų, epinę, buitinę, šokių muziką. Vyrauja vokalinės tradicijos. Daugiau
profesinės sąjungos Mongolijos svarbiausios politinės partijos: Mongolijos liaudies partija, Demokratų partija, Mongolijos liaudies revoliucinė partija. Svarbiausias profesinių sąjungų susivienijimas – Mongolijos profesinių sąjungų konfederacija. Daugiau
švietimas pirmosios mokyklos buvo įsteigtos 17 a. pradžioje prie budistų vienuolynų. 1912 įsteigta pirmoji pasaulietinė mokykla mongolų kalba. 1921 pradėta kurti valstybinė švietimo sistema. Daugiau
teatras Buvo populiarūs liaudies pasakotojų, sakmių atlikėjų (uligerčių) ir dainininkų (dučių) monologai. Nuo 18 a. šventyklose Tibeto (vėliau ir Mongolijos) lamos rengė pantomimos ir šokio vaidinimus, vaidinimus su dialogais (cam). Pasaulietinius teatrus turėjo daugelis kunigaikštysčių dvarų; spektakliai rodyti kartą per metus. 19 a. 4 dešimtmetyje Chamaro vienuolyne (Gobio aimakas) mongolų švietėjas ir literatas Danzanravža įkūrė pirmąjį profesionalų teatrą Mongolijoje. Daugiau
ūkis Mongolija yra silpnai išplėtota agrarinė pramoninė valstybė. Pramonės svarbiausios šakos – vario, aukso, kitų metalų gavyba, kašmyro gamyba, bioprodukcinio ūkio – ekstensyvi klajoklinė gyvulininkystė (ypač avininkystė). Daugiau
žiniasklaida Per metus išleidžiama apie 100 pavadinimų knygų. Pirmasis laikraštis – Mongolijos liaudies revoliucinės partijos dienraštis Ünen išėjo 1920. Radijas veikia nuo 1934, televizija – nuo 1967. Daugiau
orientalistikos šaka, tirianti mongolų tautų kalbas, literatūrą, meną, archeologiją, etnologiją, istoriją, t. p. Mongolijos politines, ekonomines ir socialines problemas. Daugiau
imperija vidurinių amžių valstybė Azijoje ir Rytų Europoje. Įkurta 1206 Čingischano. 13 a. viduryje jai priklausė Pietų Persija ir Afganistanas, Mesopotamija, Užkaukazė, Pavolgis, diduma Rusios, Korėja. Daugiau
kalba priklauso mongolų kalbų grupei. Mongolijos valstybinė kalba, Kinijos autonominio rajono Vidinės Mongolijos kalba. Daugiau
kalbos su tiurkų, tungusų ir mandžiūrų kalbų grupėmis priklauso altajiečių kalbų šeimai. Mongolų kalbas vartoja apie 7,5 mln. žmonių (21 a. pradžioje), daugiausia Mongolijoje ir Šiaurės Kinijoje, t. p. Rusijoje, Afganistane ir kitur. Daugiau
raštas mongolų tautų raštas. 21 a. pradžioje Mongolijoje vartojama kirilika ir senasis mongolų raidynas. Daugiau
užkariavimai 13–14 amžių mongolų užkariavimai. Jų padarinys – sukurta didžiausia pasaulio istorijoje Mongolų imperija. Daugiau
LDK žemes prasidėjo 13 a. mongolų‑totorių valstybei Aukso ordai užkariavus Rusią. Kovodama su mongolais‑totoriais LDK silpnino jų įtaką Rytų Europai, lengvino kitų tautų išsivadavimo kovą. Daugiau