Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
konstitucija
steigiamosios valdžios subjekto – pilietinės tautos – nustatyta ypatinga aukščiausia teisė. Pirmoji pasaulyje rašytinė konstitucija priimta 1787 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau
konstitucija
senovės Romos imperatorių norminių aktų rinkinys. Daugiau
konstitucijos
1569–1795 Abiejų Tautų Respublikos seimų nutarimai, turintys įstatymo galią. Daugiau
konstitucijos
aiškinimas
intelektinė veikla, atskleidžianti konstitucijos nuostatų turinį, prasmę, jų tarpusavio sąsajas, reguliuojamojo poveikio ribas, konstitucijoje įtvirtinto reguliavimo visumą. Lietuvoje įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją turi Konstitucinis Teismas. Daugiau
konstitucijos
apsauga
valstybės bendruomenės, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, įvairių įstaigų ir organizacijų konstitucinė priedermė laikytis konstitucijos, įgyvendinti konstitucijos nuostatas, jų nepažeisti, saugoti ir ginti konstitucinę santvarką, konstitucijos nuostatomis grindžiamą teisinę tikrovę. Daugiau
konstitucinė
atsakomybė
konstituciją ar įstatymus pažeidusių aukščiausių valstybės pareigūnų, teisėjų, parlamento narių, centrinės valdžios ar municipalinių atstovaujamųjų institucijų konstitucinis teisinis santykis su visuomene ir valstybe. Daugiau
konstitucinė
doktrina
kuria vienodo konstitucijos nuostatų suvokimo, veiksmingo konstitucinių vertybių įgyvendinimo prielaidas. Lietuvoje oficialią konstitucinę doktriną formuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Daugiau
konstitucinė
justicija
konstitucinio teisingumo vykdymas. Konstitucinės justicijos veiksmingo įgyvendinimo padarinys yra teisės, teisinės tikrovės atitiktis konstitucijai ir konstitucijos viršenybė. Daugiau
konstitucinė
justicija
bylų tyrimo ir sprendimų priėmimo proceso, bylų nagrinėjimo tvarkos ir ją reglamentuojančių taisyklių pagrindimas konstituciniais teisminės valdžios organizavimo ir veiklos principais. Daugiau
konstitucinė
konvencija
nerašytinė politinių institucijų veiklos taisyklė ar procedūra, grindžiama įvairių politinių, socialinių jėgų susitarimais ir kompromisais dėl veiksmingo konstitucinių principų įgyvendinimo. Daugiau
konstitucinė
monarchija
valstybės valdymo forma, kai valstybės vadovo (monarcho) valdžia yra ribojama konstitucijos. Ėmė formuotis 20 a. pradžioje ir yra būdinga kai kurioms Vakarų Europos valstybėms Daugiau
konstitucinė
teisė
ypatinga viešosios teisės dalis – sistema konstitucinių normų ir principų. Konstitucinės teisės sąvoka įsitvirtino 18 a. pabaigoje kartu su pirmosiomis valstybių konstitucijomis ir jų viršenybe grindžiama valstybės santvarka Daugiau
konstitucinė
teisė
objektyvių žinių apie konstitucinę tikrovę sistema. Daugiau
konstitucinės justicijos
institucija
teisminė institucija, vykdanti konstitucinį teisingumą ir konstitucingumo kontrolę. Gali būti specialios kompetencijos teismas, speciali kvaziteisminė konstitucinės justicijos institucija, bendrosios kompetencijos aukščiausiojo teismo struktūrinis padalinys ar visų grandžių ir instancijų teismai. Daugiau
konstitucinės
teisės
universalus konstitucinis institutas, kurio turinio elementų lygiavertiškumas, tarpusavio darna ir imperatyvumas nepriklauso nuo konstitucijos tekste įtvirtinto žmogaus teisių ir laisvių sąrašo. Jos riboja politinės valdžios sprendimų laisvę, laiduoja individų autonomiją nuo valstybės valdžios. Daugiau