Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
Krk
Krkas, sala Adrijos jūroje; didžiausia Dalmatijos salų. Priklauso Kroatijai. Daugiau
Krkonoše
Krkonošė, kalnų masyvas Čekijoje ir Lenkijoje; aukščiausia Sudetų dalis. Daugiau
Krnov
Krnovas, miestas Čekijos rytuose, į šiaurės vakarus nuo Ostravos, prie Lenkijos sienos. Daugiau
kroatai
Europos tauta. Gyvena Kroatijoje, taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. Kalba kroatų kalba. Daugiau
Kroatija
Kroatijos Respublika, valstybė Europos pietryčiuose, prie Adrijos jūros. Daugiau
Kroatijos
architektūra
pasaulio paveldo vertybės – Diokleciano rūmų kompleksas su Splito istoriniu centru (nuo 1979), Dubrovnikas (nuo 1993), bazilika ir istorinis Porečo centras, Trogiro istorinė dalis (visi nuo 1997), Šv. Jokūbo katedra Šibenike (nuo 2000), Venecijos respublikos gynybiniai statiniai Zadare ir Šibenike (nuo 2017). Daugiau
Kroatijos
choreografija
Paplitęs slavų dainuojamųjų šokių žanras kolo, 2 dalių šokis drmešas, tanačas ir lindžo. 1876 I. Zajco operai Nikola Šubić Zrinjski I. Freisinger sukūrė baleto intarpą; ši data laikoma Kroatijos profesionalaus baleto pradžia. 1892 pirmąjį baletą – J. Bayerio Lėlių fėja – pastatė austrų baletmeisteris L. Gundlachas, 1924 M. Froman – pirmąjį nacionalinį baletą K. Baranovićiaus Meduolinė širdis. Daugiau
Kroatijos
dailė
Kroatijos dabartinėje teritorijoje išliko neolito laikotarpio keramikos. Daugiau
Kroatijos
gamta
Šiaurinėje ir rytinėje dalyje – kalvota lyguma, vakarinėje ir pietinėje dalyje – kalnagūbriai. Karstas. Klimatas žemyninis vidutinių platumų. Daugiau
Kroatijos ginkluotosios
pajėgos
komplektuojamos iš savanorių. Vyriausiasis vadas – prezidentas. Daugiau
Kroatijos
gyventojai
pirmasis gyventojų surašymas įvyko 1857. Daugiau
Kroatijos ir
Slavonijos karalystė
nominaliai autonominis Austrijos-Vengrijos administracinis vienetas, gyvavęs 1868–1918. Daugiau
Kroatijos
istorija
9 a. susikūrė Kroatijos kunigaikštystė, 925 ji tapo karalyste. Nuo 1102 buvo asmenine unija susieta su Vengrija. 1918 žlugus Austrijos‑Vengrijos imperijai Kroatija tapo Jugoslavijos (nuo 1945 komunistinės) dalimi. 1991 06 25 paskelbta Kroatijos nepriklausomybė. Daugiau
Kroatijos
kinas
1917 Zagrebe įkurta kino bendrovė Croatia (nuo 1919 Jugoslavia film), 1922 – kino mokykla. 1957–1968 iškilo Zagrebo animacinio kino mokykla, Daugiau
Kroatijos konstitucinė
santvarka
Kroatijoje galioja 1990 konstitucija. Aukščiausiosios valdžios institucijos: prezidentas, vienerių rūmų parlamentas – Saboras, Ministrų Taryba. Veikia Konstitucinis Teismas, Aukščiausiasis Teismas, apygardų, municipaliniai teismai. Nacionalinė šventė – birželio 25 – Nepriklausomybės diena. Daugiau