A. Korzonas. Geležinkelio tunelio statyba Paneriuose (Lietuvos mokslų akademijos biblioteka)

A. Korzonas. Vaizdas nuo Tauro kalno į rytus (apie 1860–61)

Kòrzonas Abdonas tikr. vardai Abdonas Petras (lenk. Abdon Korzon, rus. Abdon Korzun) 1824 10 31Pašaltuonys po 1874Troick? (Orenburgo gub.), fotografas, 1863–1864 sukilimo dalyvis. Bajoras. Tėvas – Jonas Korzonas (Minsko gubernijos bajoras), motina – Rožė Stankevičiūtė (Róża ze Stankiewiczów). Apie 1836 su tėvais persikėlė į Kapatkevičų dvarą (Minsko gubernija), nuo 1846 gyveno Hruševo dvare (Gardino gubernija). Nuo 1836 lankė Mozyriaus bajorų mokyklą, nuo 1844 – Slucko gimnaziją (nebaigė 6 klasių; po 1848 nebesimokė). 1857 atvyko į Vilnių. 1858 Paryžiuje gilino fotografijos žinias, lankėsi pas Elzase gyvenantį dėdę Mykolą Korzoną (1804–72; 1830-1831 sukilimo dalyvis). 1859 05 22 vedė bendrapavardę Vandą Korzonaitę.

1859 pradžioje įsteigė fotoateljė Vilniuje, Didžiojoje g. (prie Rotušės aikštės), čia darė portretines ir grupines nuotraukas, siūlė fotografijos pamokas, prekiavo nuotraukomis. Apie 1860 09 pirmasis Lietuvoje pradėjo fotografuoti Vilnių, taip pat darė stereoskopines nuotraukas. Apie 1862 sudarė 20 Vilniaus nuotraukų albumą. 19 a. 7 dešimtmetyje pagal A. Korzono fotografijas sukurtų raižinių išspausdinta iliustruotuose periodiniuose leidiniuose Tygodnik Ilustrowany ir L’Illustration.

Nufotografavo svarbiausius Vilniaus architektūros paminklus (Rotušę, Generalgubernatoriaus, dabar Prezidento, rūmus, Katedrą, Aušros Vartų koplyčią, Šv. Onos, Viešpaties Dangun Žengimo, arba Misionierių, Šv. Kryžiaus, Šv. Stepono, Šv. Petro ir Povilo, Šv. Rapolo bažnyčias), Pilies kalną, Sankt-Peterburgo–Varšuvos geležinkelio tiesimo darbų (Panerių tunelį, tiltą per Vilnią prie Rokantiškių). Padarė gatvių scenų (Rotušės a., Didžioji g.), miesto panoramų (nuo Pilies, Tauro kalno, Išganytojo kalvos), priemiesčių (Lukiškių, Antakalnio, Žvėryno), Trakų salos pilies griuvėsių nuotraukų. Pas A. Korzoną fotografavosi įvairių Vilniaus ir aplinkinių gubernijų sluoksnių atstovai (A. H. Kirkoras, Kurier Wileński redakcija, V. Sirokomlė, A. Mickevičiaus sūnus W. Mickiewiczius ir duktė Helena Mickiewicz), 1863–1864 sukilimo būsimi vadovai ir dalyviai (J. Geištoras, Z. Sierakauskas, Antanas Jelenskis, Vaclovas Pšibilskis, Feliksas Vislouchas), dvasininkai (Adrijonas Novickis, Ona Dombrovskytė) ir kiti.

1863 įsitraukė į sukilimą: verbavo norinčius eiti į sukilėlių būrius asmenis, vesdavo juos duoti priesaikos pas kunigą, savo ateljė slėpė brolio Brunono Tado Korzono (1830–90) iš Maskvos atvežtus ginklus. Valdžios pasiųsto provokatoriaus buvo išduotas ir 1863 05 05 areštuotas. Areštinėje pakriko A. Korzono psichinė sveikata, todėl tris mėnesius (liepą–rugsėjį) buvo gydomas karo ligoninės psichinių ligonių palatoje. Už dalyvavimą sukilime nuteistas tremtimi į Sibirą ir turto konfiskavimu. 1864 ištremtas į Atamanovą (Jenisiejaus gubernija), 1872 persikėlė į Troicką (Orenburgo gubernija; paskutinis žinomas dokumentas – 1874 05 24 Troicke A. Korzono pasirašytas pasižadėjimas).

Po arešto V. Korzonienė įrodė, kad ateljė įranga ir aparatai buvo pirkti už jos pinigus (įrangą naudojo architektas J. Levickis 1863–64 veikusioje ateljė). 1866 V. Korzonienės santuoka su A. Korzonu buvo nutraukta ir 1866 ji ištekėjo už J. Levickio.

A. Korzono nuotraukų turi Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lenkų biblioteka Paryžiuje, Nacionalinė biblioteka Varšuvoje, Istorijos muziejus Maskvoje, privatūs kolekcininkai ir kiti.

L: D. Junevičius Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas Vilnius 2018.

13

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką