aberãcija (lot. aberratio – nukrypimas), kampinis skirtumas tarp šviesulio regimosios ir tikrosios padėties. Atsiranda dėl baigtinio šviesos greičio c ir stebėtojo judėjimo. Aberacijos kampas priklauso nuo judėjimo greičio v bei kampo ϕ tarp krypties į šviesulį ir greičio vektoriaus: θ = arctan (v sinϕ /(c + v cosϕ)). Parinė aberacija (≤ 0,3′′) susidaro dėl Žemės sukimosi apie savo ašį, metinė aberacija (≤ 20,496′′) – dėl Žemės orbitinio judėjimo aplink Saulę, šimtmetinė aberacija – dėl Saulės sistemos skriejimo aplink Galaktikos centrą.
Metinę aberaciją 1728 atrado J. Bradley.