Morevski Abraham (Abrahamas Morèvskis), tikr. Menaker 1886 03 18Vilnius 1964 03 10Varšuva, aktorius, režisierius, pedagogas, literatas. 1910 Sankt Peterburge baigė Literatūros ir meno draugijos teatro mokyklą, vaidino rusų antreprizėse. Nuo 1918 L. Sokolovo Žydų dramos teatro Lietuvoje trupės aktorius. Vaidino spektaklyje P. Hiršbeino Paskutinysis (Jechielis), t. p. spektakliuose pagal O. Dymovo, M. Arcybaševo, J. Gordino, A. Vaiterio kūrinius, buvo jų režisierius. 1919 su A. Šteinu, J. Bulovu, J. Kamenu įkūrė Naująjį žydų dramos teatrą (vaidino Vilniuje, Lodzėje). Su Vilniaus trupe Varšuvoje išgarsėjo Miropolio Cadiko vaidmeniu spektaklyje S. An‑skio Dibukas, režisavo spektaklius T. Herzlio Naujasis getas, H. Sudermanno Joninės, K. Gutzkowo Urielis Akosta (ir išvertė, vaidino Urielį, visi 1922). 1923 Vilniuje vadovavo pirmajai Žydų dramos studijai, 1925 – vėl atidarytam Žydų liaudies teatrui, 1932 – Žydų muzikos instituto Dramos klasei. 1927 vaidino Vilniaus trupėje, 1927–28 vadovavo Krokuvos žydų teatrui. 3 dešimtmetyje gastroliavo Austrijoje, Latvijoje, Estijoje, Argentinoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. 1939–41 vadovavo Balstogės žydų teatrui. Vėliau pasitraukė į Viduriniąją Aziją, nuo 1956 gyveno Lenkijoje (1956–64 E. R. Kamińskos žydų teatro Varšuvoje aktorius).
Svarbesni vaidmenys: Keanas (A. Dumas tėvo Keanas 1918), Klounas Tas (L. Andrejevo Tas, kuriam antausius skaldo 1919, 1921 – ir režisierius), Didikas (A. Kacyznės Didikas 1925), Dantonas (G. Büchnerio Dantono mirtis 1930), Prosperas (W. Shakespeare’o Audra 1938). Sukūrė vaidmenų kine (Miropolio Cadikas – S. An-skio Dibukas 1937, režisierius M. Waszyńskis). Kiti svarbesni režisuoti spektakliai: H. Secklerio Cadiko kelionė (1931), C. Zuckmayerio Kapitonas iš Köpenicko (1934). Vaidino ir statė daugiausia bendražmogiškas problemas gvildenančius spektaklius, kuriuose ieškoma dvasinio ir tautinio tapatumo, psichologinė tiesa siejama su improvizacijos elementais. Parašė esė knygą Šailokas ir Šekspyras: Septyni šekspyrologijos skyriai (Šailok un Šekspir: Ziben kapiteln šekspirologje 1937, išleista Vilniuje), atsiminimų knygą Ten ir atgal (Ahin un curik 4 t. 1958–63).
240