abstrãktai (lot. abstractus – atitrauktas), abstrakčios reikšmės daiktavardžiai. Nebūdami konkrečių, skaičiuojamų daiktų pavadinimai abstraktai paprastai neturi gramatinės skaičiaus kategorijos (báimė, sántaika, sótis); daugiskaitos (ir dviskaitos) formų vartojimas dažniausiai susijęs su reikšmės konkretėjimu (įrengmai, kiñkymai, patogùmai, šviẽsos). Lietuvių kalbos (kaip ir daugelio kitų) žodžių daryboje skiriamos dvi abstraktų kategorijos: veiksmažodžių abstraktai, arba veiksmų pavadinimai, kai pamatiniu veiksmažodžiu pasakytas veiksmas abstrahuojamas, atskiriamas nuo konkretaus jo atlikėjo (ėjmas, vadymas), ir vardažodžių abstraktai, arba ypatybių pavadinimai, kai pamatiniu vardažodžiu (dažniausiai būdvardžiu) pasakyta ypatybė abstrahuojama nuo konkretaus jos turėtojo (naujùmas, šunýbė). Šių abiejų darybos kategorijų abstraktai priklauso prie vadinamųjų transpozicinių darinių, kurių esmę sudaro kalbos dalies keitimas.
2701