Acheulio kultūra (Ašèlio kultūrà), Acheuléen, senojo paleolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Datuojama Günzo–Mindelio Risso laikotarpiu (prieš 700–200 tūkst. metų). Pavadinta pagal Saint‑Acheulio vietovę (netoli Amiens’o miesto) Šiaurės Prancūzijoje. Vidurio Europos Acheulio kultūra kilo iš Rytų Afrikos ir Pietų Europos Olduvai tipo archeologinių kompleksų. Dirbiniai panašūs į Chelles’io kultūros, tik smulkesni. Pagrindinis įrankis buvo migdolo formos kirtiklis, nušlifuotas plokščiu retušu. Acheulio kultūros laikotarpiu pradėta naudoti stambius plokščius kirvius, ietigalius, grandukus ir įrankius, skirtus pjauti, gręžti. Laikotarpio pabaigoje atsirado vadinamų mikoko ir levalua tipo dirbinių – smulkių kirtiklių, pjovimo ir gręžimo įrankių (nuo skaldytinių atskeltų skelčių).
Acheulio kultūros radiniai: 1–2 – rankinis kirtiklis, 3–4 – migdolo formos kirtiklis, 5 – smailus trikampis kirstukas, 6 – skeltė
Žmonės gyveno olose, medžiojo ir rinko maistą, mokėjo išgauti ugnį.
3044