Adãdas (Adad), asirų vėjo, audros, žaibų dievas. Garbino akadai, babiloniečiai, asirai, kanaaniečiai, Sirijos aramėjai. Audra ir žaibai buvo Adado ženklai. Dažnai tapatintas su Baalu (dangaus valdovu). Adado sutuoktinė Astartė. Helenizmo laikais tapatintas su Dzeusu ir Jupiteriu. 2 tūkst. pr. Kr. pab. svarbiausios Adado kulto vietos buvo Chalebas, Damaskas, vėliau – Dūra Europas ir Baalbekas. Kartais vaizduojamas kaip baubiantis jautis. Buvo kuriamos Adado stelos, kuriose iškaldavo tris žvaigždes (vėliau naudotos Vakarų Europos karalių drabužių simbolikoje).
Adado statula (8 a. prieš Kristų, Šamalo karalystė, dabartinė Sirija–Turkija, Pergamo muziejus Berlyne)
Adadas
548