Adálbertas (Adalbert, tikr. Vojtech, Vaitiẽkus) apie 956Libice (Čekija) 997 04 23Prūsija, šventasis, kankinys. Kanonizuotas 999 (šventė – balandžio 24). Pirmasis misionierius Prūsijoje. Benediktinas. Jauniausias Slavnykų giminės kunigaikščio sūnus. Lenkijos globėjas.
Biografijos faktai
972 atvyko mokytis į Šv. Romos imperatoriaus ir Saksonijos kunigaikščio rezidenciją Magdeburge. Čia priėmęs Sutvirtinimo sakramentą iš arkivyskupo Adalberto gavo jo vardą. 981 grįžo į Čekiją. 982 Boleslovo II Pamaldžiojo teikimu išrinktas Prahos vyskupu. 988 dėl nesutarimų su tautiečiais ir Boleslovu II Pamaldžiuoju buvo priverstas palikti Prahą. 989 atvyko į Romą, 990 davė vienuolio įžadus. Skiriamas vyskupu Prahoje, sutiko tik su sąlyga, kad jį rems Boleslovas II Pamaldusis (šis iš pradžių laikėsi susitarimo, įkūrė benediktinų abatiją). 995 pavasarį dėl karo su Lenkija kilus Slavnykų ir Boleslovo II Pamaldžiojo konfliktui Adalbertas grįžo į Romą ir iš popiežiaus Grigaliaus V išsirūpino leidimą skelbti Evangeliją kitatikiams.
šv. Adalberto skulptūra ant Karolio tilto Prahoje (1709, skulptorius F. M. Brokofas)
Misijos
996 rugsėjį susitiko su imperatoriumi Otonu III, pritarė jo idėjai išplėsti Šv. Romos imperiją skleidžiant krikščionybę kitose šalyse. 996 pabaigoje atvykęs į Lenkiją buvo palankiai priimtas Boleslovo I Narsiojo. Adalberto misijos sutapo su Lenkijos įtakos plėtimu Prūsijoje. 997 kovą Adalbertas atvyko į Gdanską, balandį – į Prūsiją (Sembą ar Pamedę). Prūsų išvytas kelias dienas glaudėsi Lenkijoje. Grįžęs į Prūsiją buvo nužudytas (apie tai rašoma Jono Kanaparijaus veikale Šventojo Adalberto, Prahos vyskupo gyvenimas Vita sancti Adalberti episcopi Pragensis 999).
Palaikus išpirko Boleslovas I Narsusis. Jie buvo saugomi Gniezno katedroje, 1038 čekų išsivežti į Prahą, 1999 grąžinti.
Ikonografija
Ikonografijoje vaizduojamas vyskupo drabužiais, su kankinio atributais ir jo sukapotą kūną saugančiu ereliu.
683