adaptãcijos sutrikmas, neadaptỹvios emocinės ir (ar) elgesio reakcijos į stresorių ar stresorius. Adaptacijos sutrikimas ligų klasifikacijose panašiais pavadinimais ir simptomų raiška egzistuoja nuo 1952 Psichikos sutrikimų diagnostinio ir statistinio vadovo pirmosios laidos. Ligų klasifikacijos yra nuolat atnaujinamos remiantis naujausiais moksliniais tyrimais. 21 a. 2 dešimtmetyje paskelbtos dvi naujausios pagrindinės klasifikacijos, kuriose apibrėžiami psichikos sveikatos sutrikimai: Tarptautinės ligų klasifikacijos vienuoliktoji versija ir Psichikos sutrikimų diagnostinio ir statistinio vadovo patikslintas penktasis leidimas. Lietuvos sveikatos sistema remiasi Tarptautinės ligų klasifikacijos diagnostinėmis gairėmis.
Tarptautinės ligų klasifikacijos dešimtojoje versijoje adaptacijos sutrikimas buvo įtrauktas į Neurozinių, stresinių ir somatoforminių sutrikimų skyrių. Adaptacijos sutrikimas gali pasireikšti prisitaikymo prie stresą keliančių gyvenimo įvykių ar pokyčių laikotarpiu. Sutrikimo simptomai gali būti įvairūs: depresinė nuotaika, nerimas, susirūpinimas, jausmas, kad negebama susitvarkyti su kasdieniais sunkumais, planuoti ateitį, toliau tvarkytis su esama situacija, atlikti kasdienius darbus, t. p. gali būti elgesio sutrikimų.
Tarptautinės ligų klasifikacijos naujausioje – vienuoliktojoje – versijoje adaptacijos sutrikimas yra priskirtas Specifiškai su stresu susijusių sutrikimų skyriui. Šis sutrikimas apibrėžiamas kaip neadaptyvi reakcija į psichologinį stresorių ar stresorius (pvz., finansines problemas, konfliktus darbe ar šeimoje, sveikatos problemas, atleidimą iš darbo ir kita). Adaptacijos sutrikimas gali būti diagnozuojamas tik tuomet, kai galima identifikuoti konkretų stresorių ar stresorius, susijusius su kylančiais simptomais. Sutrikimui būdinga nuolatinės įkyrios mintys apie tam tikrą stresorių, įskaitant perdėtą nerimą, nuolatinis galvojimas apie jo pasekmes, negebėjimas prisitaikyti prie stresoriaus sukeltų pokyčių. Simptomai sukelia reikšmingų sunkumų asmeninėje, šeimos, socialinėje, darbo ar kitoje asmeniui svarbioje aplinkoje. Stiprus kasdienio funkcionavimo sutrikdymas yra itin svarbus diagnostinis kriterijus, nes emocinės reakcijos į sunkius gyvenimo įvykius yra adaptyvi ir normali reakcija ir, jei nesukelia reikšmingų prisitaikymo kasdieniniame gyvenime sunkumų, tai nėra laikoma sutrikimu. Adaptacijos sutrikimo simptomai paprastai pasireiškia per mėnesį nuo stresinių įvykių patyrimo, nors stiprios stresinės reakcijos gali pasireikšti ir vėliau (pvz., po kelių mėnesių). Ūmūs (staigūs) stresoriai paprastai susiję su ankstesne simptomų pasireiškimo pradžia ir trumpesne trukme, užsitęsę stresoriai gali lemti vėlesnį simptomų pasireiškimą ir ilgesnę jo trukmę. Sutrikimo simptomai paprastai sumažėja pasibaigus stresoriaus poveikiui. Užsitęsęs ar didesnis adaptacijos sutrikimas yra susijęs su rizika vėliau patirti psichikos sveikatos sunkumų, pvz., depresijai ar nerimui būdingų simptomų.
Adaptacijos sutrikimo atveju svarbi yra socialinė parama ir naujų streso įveikos strategijų paieška bei taikymas. Tyrimai rodo, kad įvairios trumpalaikės psichologinės intervencijos, t. p. intervencijos naudojant technologijas ar pagalbos sau programos gali būti efektyvios mažinant šio sutrikimo simptomus.
Lietuvoje 2017 atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 83,3 % tyrime dalyvavusių gyventojų per pastaruosius dvejus metus patyrė bent vieną reikšmingą stresorių. 16,5 % tyrimo dalyvių buvo nustatyta adaptacijos sutrikimo rizika.
L: P. Želvienė Adaptacijos sutrikimas psichotraumatologijoje Vilnius 2021. Š: World Health Organization 2018; American Psychiatric Association 2022; World Health Organization 2022.
3258