administrãcinė téisė, viešosios teisės šaka, reglamentuojanti viešosios administracijos organizacijos veiklą ir gynimosi nuo neteisėto viešojo administravimo veikimo ar neveikimo priemones.
Pagrindiniai institutai
Administracinės teisės pagrindiniai institutai: viešoji administracija, valstybės tarnyba, viešojo administravimo veikla (administraciniai aktai, sutartys, asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimas, administracinės prievartos priemonės, administracinė priežiūra ir kontrolė, paslaugos), administracinė atsakomybė, viešosios administracijos kontrolė (išankstinis skundų nagrinėjimas ne teismo tvarka, parlamentinė kontrolė, valstybės kontrolė, teisminė, konstitucinė, visuomenės kontrolė, ombudsmenai), viešosios administracijos atsakomybė.
Bendroji ir specialioji dalys
Skiriamos administracinės teisės bendroji ir specialioji dalys.
Bendroji administracinės teisės dalis reguliuoja administracijos funkcijų įgyvendinimą valdymo srityse, principus, taisykles, kuriomis administracija vadovaujasi savo veikloje, asmenų apsigynimo nuo neteisėtų administracijos sprendimų ir veiksmų tvarką.
Specialioji administracinės teisės dalis reguliuoja visuomeninius santykius konkrečiose viešojo administravimo veiklos srityse, pvz., energetikos, pramonės, mokslo, švietimo, žemės ūkio, konkurencijos, mokesčių, sveikatos apsaugos, ekonomikos, žemės ūkio, kultūros, registrų, socialinių garantijų, licencijavimo, patentavimo, sertifikavimo, aplinkosaugos, prieglobsčio, teritorijų planavimo, statybos, vartotojų teisių apsaugos ir kitose.
Vokietijoje, Lenkijoje specialiajai administracinei teisei priskiriama ir verslo administracinė teisė, siejama su viešaisiais pirkimais, viešosios administracijos ekonominiais veiksmais, ryšių reguliavimu, energetikos pramone, geležinkeliais ir kita.
Materialioji ir procesinė administracinė teisė
Teorijoje administracinė teisė skirstoma į materialiąją ir procesinę.
Materialioji administracinė teisė apima normas, kurios nustato viešojo administravimo subjektų veiklą, reikalavimus, keliamus viešosios administracijos tikslams pasiekti tam tikroje srityje.
Procesinė administracinė teisė apima tokias normas, kurios nustato viešojo administravimo subjektų organizaciją, veiklą ir tos veiklos procesą. Siaurąja prasme procesinė administracinė teisė reiškia tik procesą viešojo administravimo subjektams priimant sprendimus, nukreiptus į asmenis. Kitaip tariant, procesinės administracinės teisės normos reguliuoja, kaip viešojo administravimo subjektai turi taikyti materialiąsias administracinės teisės normas, kaip jie turi elgtis įgyvendindami įstatymais suteiktus įgaliojimus ir kokias teises bei pareigas turi kitas administracinio proceso dalyvis. Procesine administracine teise t. p. laikoma administracinių aktų teisėtumo kontrolė.
Organizacinė, arba vidinė, administracinės teisės dalis
Kadangi viešojoje administracijoje vyksta intensyvus vidaus administravimas, kai kuriose valstybėse dar išskiriama organizacinė arba vidinė administracinės teisės dalis.
Administracinės teisės šaltiniai Lietuvoje
Lietuvoje administracinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos ratifikuotos tarptautinės sutartys (pvz., Europos žmogaus teisių konvencija), Europos Sąjungos teisės aktai, bendrieji teisės ir administracinės teisės principai, Administracinių nusižengimų kodeksas, įstatymai, Seimo nutarimai, Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, rezoliucijos, sprendimai, viešojo administravimo subjektų priimti norminiai administraciniai aktai (taisyklės, instrukcijos ir kita).
Pagrindiniai įstatymai
Viešojo administravimo įstatymas (priimtas 1999, nauja redakcija 2007, iki 2022 pradžios keistas daugiau kaip 30 kartų) reglamentuoja viešojo administravimo subjektų sistemą, veiklą, viešojo administravimo principus, administracinę procedūrą, ūkio subjektų veiklos priežiūrą, tarnybinės pagalbos sąlygas, nustato viešojo administravimo procesą, vykdomą viešojo administravimo subjekto jam priimant norminius administracinius aktus, administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą bei prižiūrint teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimą ir laikymąsi.
Administracinių bylų teisenos įstatymas (priimtas 1999, nauja redakcija 2001, iki 2022 pradžios keistas 58 kartus) nustato administracinio proceso principus, administracinių teismų kompetenciją, nuostatas dėl skundų, administracinės bylos proceso dalyvių, įrodymų institutus, reglamentuoja procesą administraciniuose teismuose jiems nagrinėjant bylas (ginčus, kylančius iš viešojo administravimo veiklos).
Valstybės tarnybos įstatymas (priimtas 1999, nauja redakcija 2002, iki 2022 pradžios keistas 133 kartus) taikomas karjeros, pakaitiniams, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, įstaigų vadovams. Įstatymas reglamentuoja valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojų teisinį statusą, pareigas, teises, priėmimą į tarnybą, karjerą, darbo užmokestį, skatinimą ir atsakomybę, atostogas, garantijas, atleidimą iš pareigų, valstybės tarnybos valdymą.
Vidaus tarnybos statutas (2018, įsigaliojo 2019) taikomas statutinėse įstaigose dirbantiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Nustato vidaus tarnybos principus, statutines įstaigas, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, pareigūnų profesinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, jų teises ir pareigas, laipsnius, karjerą, atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklą statutinėse įstaigose, ginčų sprendimą, vidaus tarnybos valdymą.
L: I. Deviatnikovaitė Administracinė teisė. Bendroji dalis Vilnius 2021.
3246