administrãciniai pastata, visuomeninių pastatų rūšis; administracinių įstaigų, įmonių, organizacijų – parlamento, prezidento, vyriausybės, magistrato, teismo, policijos, bankų, kontorų, biurų – rūmai. Paskirtis lemia administracinių pastatų planinę ir erdvinę struktūrą: darbo patalpos išdėstytos koridorine ar grupine sistema, sujungtos su vestibiuliais, holais, posėdžių salėmis ir kita. Dažniausiai taikomos sieninės, karkasinės, aukštuminiams pastatams – stiebinės konstrukcinės sistemos ir jų deriniai. Administraciniai pastatai pasižymi raiškia reprezentacine architektūrine forma, puošnia fasadų ir vidaus apdaila.
Administracinių pastatų būta jau senovės Graikijoje, Romoje. Kai kuriose šalyse (Čekijoje, Rusijoje, Vokietijoje) kunigaikščių, karalių (carų) rūmai iš dalies atliko administracinių pastatų funkcijas. Daugumoje Europos šalių miestų pirmieji administraciniai pastatai buvo rotušės: Volterros (13 a.), Perugijos (13–15 a.; abi Italijoje); Briuselio (15 a.); Leipcigo (pradėta 1556). Žymesni administraciniai pastatai: Prahos hradas (11–20 a.), Kapitolijus Vašingtone (18–19 a.); Brazilijos miesto centras (20 a. vidurys).
Lietuvoje
administracinis pastatas A. Goštauto gatvėje Vilniuje (2000, architektas A. Ambrasas)
Lietuvoje pirmieji administraciniai pastatai buvo rotušės: Vilniaus gotikinė (14 a. pabaiga), Trakų, Merkinės, Punios, Ukmergės (15–16 a. pirma pusė), Kauno (16 a. vidurys), Klaipėdos (16 a. pabaiga), Alytaus, Biržų, Joniškio, Kėdainių, Žiežmarių, Kretingos, Skuodo (16 a. vidurys–17 a.). 19 a. pirmoje pusėje rekonstruota Vilniaus gubernatūros rūmai (architektas V. Stasovas; dabar Prezidento rūmai, Prezidento rūmų ansamblis), 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje pastatyta Geležinkelio valdybos administracinis pastatas Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje (1903, architektas T. Rostworowskis), Lietuvos bankas Kaune, K. Donelaičio gatvėje (1928, architektas M. Songaila).
Daug administracinių pastatų pastatyta 20 a. antroje pusėje: Vilniuje – Seimo rūmai (1981, architektai A. Nasvytis ir V. Nasvytis), Vyriausybės rūmai (1982, architektas V. E. Čekanauskas), Hermio banko pastatas (1996, architektai K. Pempė, G. Ramunis); Nidos savivaldybės rūmai (1976, architektai A. G. Tiškus, J. A. Zaviša) ir kita.
959