Sabaliáuskas Adolfas , slap. Žalia Rūta 1873 09 03 (arba 09 04)Krikščiai (Biržų vlsč.) 1950 01 14 (kitais duomenimis, 01 11)Kaunas (palaidotas Mieleišiuose, Panevėžio apskr.), Lietuvos katalikų kunigas, tautosakininkas, vertėjas, rašytojas. Žemaičių vyskupijos garbės kanauninkas (1933).
Išsilavinimas ir veikla
Studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune (įšventintas 1896); priklausė draugijai Lietuvos mylėtojai, Šv. Kazimiero draugijai. 1900 Fribūro universitete studijavo muziką. Nuo 1895 bendradarbiavo lietuvių periodiniuose leidiniuose (Tėvynės sargas, Rygos balsas, Lietuvių balsas). Nuo 1896 dirbo kunigu Kurše, 1907–15 – Nemunėlio Radviliškyje. 1915–18 kaip karo pabėgėlis gyveno Suomijoje. 1918–20 dirbo kunigu Pušalote. 1919 05 bolševikų kalintas Panevėžio kalėjime. Nuo 1920 buvo Kauno karo ligoninės, 1921–36 Karo policijos kapelionas ir Kauno Įgulos bažnyčios rektorius, 1938–40 kariuomenės vyriausiasis kapelionas. 1949 sovietų valdžios ištremtas į Veliuoną. Lietuvių–suomių draugijos (1936–40 Lietuvių–suomių susiartinimo draugija) vienas įkūrėjų, iki 1936 buvo jos sekretorius, 1937 – vicepirmininkas, 1938–40 – valdybos narys.
Adolfas Sabaliauskas
Tautosakos tyrinėjimai
A. Sabaliauskas paskelbė 890 dainų tekstų (užrašyti tarmiškai), 591 melodiją, 254 trumpųjų pasakymų (smulkiosios) tautosakos kūrinius. Rinkti tautosaką pradėjo 1893 Biržų apylinkėse. Pirmasis aprašė sutartinių melodijas ir jų atlikimo būdą. Bendradarbiavo su suomių tautosakininku A. R. Niemi. Kartu parengė rinkinį Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje (1912, jame paskelbti 1459 tautosakos kūriniai, iš jų apie 500 A. Sabaliausko užrašytų dainų variantų), išvertė jo studiją Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai (išspausdinta 1932 žurnale Mūsų tautosaka t. 6). Aprašė lietuvių liaudies muzikos instrumentus (knyga Apie žeimių rytiečių lietuvių tautinę muziką ir muzikos instrumentus 1911). Parengė knygą Lietuvių dainų ir giesmių gaidos (Mélodies des chansons populaires lithuaniennes 1916, publikuota 635 dainų melodijos ir 318 tekstų). Joje nusakė lietuvių dainavimo pagrindinius būdus, anot jo, dainuojama vienu balsu be pritarimo, 2–3 balsais su pritarimu ir 2 balsais kontrapunkto būdu (turima galvoje sutartinės), daug dėmesio skyrė instrumentinei muzikai. A. Sabaliausko surinktos ir paskelbtos sutartinės (tai pirmieji spausdinti jų leidiniai; dauguma perspausdinta Z. Slaviūno knygoje Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos 3 t. 1958–59) yra vertingiausia ir unikaliausia jo tautosakinio palikimo dalis. 1912 ir 1916 išleistų rinkinių vertę didina medžiagos gausumas, jos žanrinė įvairovė. Pateiktas vienas seniausių, autentiškos formos Šiaurės Lietuvos vestuvių dainų, verkavimų, oracijų repertuaras, jame ryški visa tradicinė vestuvių simbolika, yra pateikėjų mergvakario, gaubimo ir kitų papročių paaiškinimų, vestuvininkų apdainavimų. Užrašytose dainose ir sutartinėse užfiksuota senojo pasaulėvaizdžio reliktų, gausu archajiškos, daugiaprasmės simbolikos (pvz., seselės gedėjimo motyvas, virtęs poetine formule, kuri, manoma, gyvavo tik baltiškuose variantuose). Autentiškas dainų tekstų pateikimas leido išlaikyti krašto tarmės ir kalbos leksinius, morfologinius, sintaksinius ypatumus. Jo veikalai svarbūs ir lietuvių dainų melodijų (jos užrašytos autentiškos) tyrinėtojams.
Kūryba
A. Sabaliauskas išvertė suomių epą Kalevala (1922), suomių rašytojo A. Kivi kūrinių. Sukūrė poezijos (knygą Savu keliu ėjusių Nemunėlio ir Apaščios vaizdai Žalios Rūtos piešti 1923; joje vaizduojama Biržų krašto gamtos grožis, geografiniai ypatumai, kultūra, istorija, gausu tautosakos elementų), alegorinių dramos kūrinių (Pančiai, Kada rožės žydžia, abu 1917, Laumės 1920), juose yra liaudies dainų, raudų citatų. Parašė maldaknygių (tarp jų kariams), karo policijos kapeliono prisiminimus Juodasis kryžius, arba Palydėti pasmerktieji (parašyta apie 1931–34, išspausdinta 1992, pataisytas leidimas 2006). A. Sabaliausko poezijos dar išspausdinta knygoje Poezijos sparno paliesti (2008), išliko eilėraščių ciklo Maigos (1914–46) rankraštis.
Apdovanojimai
Gedimino 4 laipsnio (1928), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1933) ordinas.