Adrianòpolio taikà, Edirns taikà, Rusijos ir Turkijos taikos sutartis, pasirašyta 1829 09 14 Adrianopolyje (dabar Edirne) po 1828–29 Rusijos–Turkijos karo (Rusijos–Turkijos karai).
Adrianopolio taika patvirtino Akermano konvencijos (1826) sąlygas. Rusijai atiteko Dunojaus žiotys su salomis, Kaukazo Juodosios jūros pakrantė iki dabartinės Adžarijos šiaurinės sienos bei Achalkalaki ir Achalcichės tvirtovės su aplinkiniais rajonais. Turkija pripažino Gruzijos ir Rytų Armėnijos prijungimą prie Rusijos, suteikė autonomiją Dunojaus kunigaikštystėms (Rusijos globoje). Patvirtinta rusų prekybos laivų teisė plaukioti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Turkija įsipareigojo sumokėti Rusijai 1,5 mln. olandų guldenų kontribucijos. Pripažinta Graikijos nepriklausomybė (ji tik turėjo kasmet mokėti Turkijai duoklę), suteikta savivalda Serbijos kunigaikštystei. Adrianopolio taika sustiprino Rusijos įtaką Rytų Europoje ir Balkanuose, dar labiau susilpnino Osmanų imperiją.