Adùtiškio miška yra Švenčionių rj. savivaldybės teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Adutiškio, Baltarusijos pasienyje. Plotas 5310 ha, mišku apaugę 3873 hektarų.
Valstybinės reikšmės miškų plotas 4913 ha, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio Adutiškio (4000 ha) ir Ignalinos regioninio padalinio Tverečiaus (1310 ha) girininkijoms. Sudaro Adutiškio, Antanų ir Guntauninkų miškai. Šiaurės vakarų dalis siekia Svirkų ežerą. Diduma Adutiškio miškų nusausinta (išskyrus šiaurės vakarų dalį ir 764 ha telmologinio draustinio). Draustinyje saugoma plokščia limnoglacialinei lygumai būdinga Adutiškio pelkė. Paviršius – lyguma. Augavietės nederlingos ir derlingos pelkinės, derlingos ir labai derlingos užmirkusios. 18 % miškų yra ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai, 3 % apsauginiai ir 79 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 10 %. Beržynų 24 %, drebulynų 12 %, eglynų 36 %, juodalksnynų 11 %, pušynų 16 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 16 %, pusamžiai medynai 27 %, pribręstantys 27 %, brandūs 30 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., bonitetas II,3, skalsumas 0,71, tūris 194 m3/ha. Našiausių medynų tūris 350 m3/ha. Kasmet priauga 4,8 m3/ha medienos. Yra lūšių, kurtinių, juodųjų gandrų.
Antanų miškas
Adutiškio miškas
Adutiškio ir Antanų miškuose 1945–52 03 veikė Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė (vadas V. Žaliaduonis, slapyvardis Rokas) ir štabas. Kovojo būriai: Eglaičio (slapyvardis, pavardė nežinoma; suiro 1946), L. Galatilčio (slapyvardis Pušinis; veikė iki 1951), A. Grigonio (slapyvardis Paberžis; sunaikintas 1952 02), B. Semėno ir Pilypavičiaus (sunaikintas 1948) bei Vaitiekėno (slapyvardis Barzdėnas) partizanų grupė (sunaikinta 1953 04).
2355
1047
228