Afganistãno gamtà
Afganistano gamtinis žemėlapis
Reljefas
Apie 75 % Afganistano paviršiaus užima Irano kalnyno šiaurės rytinė dalis, susidariusi alpinės kalnodaros metu; priklauso Alpių raukšlėtajai sričiai. Šiaurės vakaruose yra Paropamizo kalnų Spin Gharo (Safed Koho) ir Turkestano kalnagūbris. Šiaurės rytuose yra aukščiausi Afganistano kalnai – Hindukušas: didžiausias aukštis 7492 m (Novšako kalnas), vidutinis aukštis 4100 metrų. Kalnagūbrius skiria tarpukalnių slėniai, nenuotakios įdubos. Į pietus nuo Hindukušo yra denudacijos nugludinti Chazaradžato (iki 4000 m) ir Gazni (apie 3000 m) kalnynai, Afganistano pietuose – 500–1000 m aukščio lygumos, kurių įdubose yra Registano dykuma, Garmsaro, Dešte Margo dykumos, pietvakariuose – dykuminė Sistano lyguma, šiaurėje – 250–500 m aukščio Baktrijos lyguma. Hindukušo regionas yra aktyvioje seisminėje zonoje; dažni žemės drebėjimai.
Afganistano kraštovaizdis
Afganistano kraštovaizdis (Goro provincija)
Klimatas
Klimatas subtropinis žemyninis, kalnuose – dykumų ir pusdykumių. Sausio vidutinė temperatūra nuo –5 °C Baktrijos lygumoje iki 10 °C Sistane. Šiaurėje ir rytuose būna šalčių iki –30 °C. Kalnuose žiemos atšiaurios; aukščiau kaip 3000 m sniegas laikosi 6–8 mėnesius. Aukščiau 5000 m ledynai. Vasaros sausos ir karštos.
Liepos vidutinė temperatūra 24–32 °C, 2500–4000 m aukštyje apie 10 °C. Pietvakariuose lygumose per metus iškrinta apie 75 mm, Hindukušo kalnuose 400–1270 mm, pietryčiuose apie 800 mm kritulių. Sausringas periodas gegužės–lapkričio mėnesiais. Sistane pučia sausas vėjas.
Vidaus vandenys
Dauguma Afganistano upių priklauso vidaus nuotėkio baseinams: Helmandas, Chašrudas, Farahrudas, Harutrudas, Harirudas, Murgabas, Amudarja (aukštupyje vadinama Piandžu). Kabulas (Indo intakas) priklauso Indijos vandenyno baseinui. Maitinamos ledynų tirpsmo vandeniu. Dauguma upių sausuoju periodu išdžiūsta. Didžiausių upių vanduo naudojamas drėkinimui. Ežerų maža. Daugiausia Sistano įduboje. Didžiausias – druskingas Saberi ežeras; pavasarį jis patvinsta ir tampa gėlu. Iš kalnų atitekančių Helmando, Chašrudo, Farahrudo upių vanduo jų žiotyse sudaro Hamuną – įvairaus dydžio ir druskingumo nenuotakių ežerų sistemą, kurie pavasarį, po liūčių susilieja į vieną telkinį. Daugelyje vietovių drėkinimui naudojamas požeminis vanduo. Hindukušo kalnuose yra apie 5000 km2 ledynų.
kalnų slėnio upė
Amudarjos aukštupys
Dirvožemiai
Kalnuose – kalnų pilkžemiai, pilkai rudi kalnų dykumų ir tamsiai rudi kalnų dirvožemiai. Lygumose – pilkžemiai, daug druskožemių. Pietuose dideli pustomų smėlynų plotai.
Augalija
Daugiausia auga sausųjų stepių ir dykumų augalai – kupranugarinės dygliažolės, viksvos, miglės, kartieji kiečiai, druskės, saksaūlai bei turkestaniniai kadagiai; pistacijų, dygiųjų friganų retmiškiai. Hindukušo pietrytiniuose šlaituose – plačialapių ir spygliuočių miškai.
Gyvūnija
Veisiasi kalnų ir dykumų gyvūnai – sraigtaragiai ožiai, kalnų avinai, džeiranai, kulanai, manulai, hienos, šakalai, vilkai, irbiai, tigrai, rudieji lokiai. Paukščiai – putpelės, fazanai, gervės, perkūno oželiai, kurapkos, sakalai, ereliai. Gausu voragyvių (falangų, karakurtų, skorpionų, tarantulų) ir roplių (vėžlių, gyvačių, varanų).
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos Afganistane užima 673 km2 (0,1 % šalies ploto). 6 gamtos draustiniai. 2 nacionaliniai parkai – Adžaro slėnio (2003) ir Bande Amyro (įkurtas 2009).
Afganistano kraštovaizdis tarp Kabulo ir Gazni
Afganistano kraštovaizdis
Bande Amyro nacionalinis parkas
2097
Afganistano konstitucinė santvarka
Afganistano partijos ir profsąjungos
Afganistano ginkluotosios pajėgos