Afganistãno kãras, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir NATO pajėgų kariniai veiksmai Afganistane prieš tarptautinę teroristinę al Kaida grupuotę ir Talibano judėjimą. Vyko 2001–14.
Priežastys ir tikslai
Afganistano karas prasidėjo po 2001 09 11 al Kaida įvykdytų teroristinių atakų Vašingtone ir Niujorke (Rugsėjo vienuoliktoji). Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasmerkė teroristines atakas ir suteikė teisę JAV imtis individualių ir kolektyvinių saugumo veiksmų, o NATO pirmą kartą Aljanso istorijoje pritaikė Vašingtono sutarties 5‑ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos veiksmų.
Karinė antiteroristinė operacija
2001 09 11 atakų organizavimu JAV įtarė al Kaida vadovą O. bin Ladeną, kuris, kaip tuo metu buvo manoma, slėpėsi Afganistane, todėl JAV pareikalavo Talibano jį išduoti. Nesulaukusios atsakymo, JAV, turėdamos beprecedentę Vakarų valstybių paramą ir veikdamos pagal Jungtinių Tautų rezoliuciją, 2001 10 07 pradėjo Afganistane karinę antiteroristinę operaciją Tvirta laisvė (anglų kalba Enduring Freedom), kurios tikslas buvo sutrikdyti, išardyti ir sunaikinti organizaciją al Kaida bei Talibano judėjimą.
Karinės operacijos koncepcija rėmėsi aviacijos antskrydžiais, precizinės ginkluotės smūgiais, bendrais NATO specialiųjų pajėgų ir afganų opozicionierių veiksmais prieš talibus ir al Kaida. Operacija vyko sėkmingai, po 5 savaites trukusių karinių veiksmų 2001 11 13 NATO pajėgos užėmė Kabulą ir privertė talibus pasitraukti į Kandaharą, vėliau – į Pakistaną. 2001 12 07 kapituliavo paskutinis talibų atramos taškas Zabulo provincijoje, Afganistano pietuose. Per operaciją buvo nuverstas Afganistaną valdęs Talibanas ir suduotas stiprus smūgis al Kaida organizacijai. Vis dėlto atakos tik susilpnino, tačiau Talibano bei al Kaida galutinai nepalaužė. Po kelerių metų al Kaida sugebėjo atgimti; O. bin Ladenas buvo surastas ir nukautas tik 2011 05 02.
JAV kariai grįžta į Bagramo oro bazę (2002 03 12)
Valstybės institucijų kūrimas ir šalies ekonomikos atkūrimas
Nuvertus Talibano režimą, JAV ėmėsi Afganistano valstybės institucijų steigimo ir šalies ekonomikos atkūrimo. 2001 Bonos konferencijoje buvo išrinkta laikinoji šalies administracija, jos vadovu paskirtas etninis puštūnas, emigracijoje Pakistane gyvenęs H. Karzai, kuris 2002 06 13 Afganistano Generalinės Asamblėjos buvo išrinktas Afganistano Islamo Respublikos laikinosios vyriausybės vadovu, o 2004 10 09 – Afganistano prezidentu. 2005 Afganistane buvo surengti parlamento rinkimai.
2003 Jungtinių Tautų Saugumo Taryba suformavo Tarptautines saugumo paramos pajėgas (anglų k. International Security Assistance Force), kurios turėjo padėti Afganistano vyriausybei stabilizuoti saugumo padėtį visame Afganistane, parengti ir apginkluoti Afganistano nacionalinio saugumo ir karines pajėgas, identifikuoti šalies atkūrimo poreikius, padėti valstybės institucijoms nuginkluoti nelegalias ginkluotas grupuotes, kovoti su narkotinių medžiagų auginimu ir platinimu, remti humanitarines operacijas. 2006 šalyje veikė 25 Provincijos atkūrimo grupės (Provincial Reconstruction Team), tarp jų – ir Lietuvos grupė Goro provincijoje.
2001–09 Afganistanui atsikurti JAV Kongresas skyrė 38 mlrd. JAV dolerių, tačiau daugiau nei pusė pinigų buvo skiriama Afganistano saugumo pajėgoms formuoti ir apginkluoti, taip sumažintos galimybės finansuoti skurdžios šalies sveikatos, švietimo, susisiekimo, pramonės ir žemdirbystės projektus.
Vykstant karo veiksmams, Afganistano prezidentas H. Karzai patyrė politinę izoliaciją bei pasikėsinimų nužudyti, valdžios institucijose išsiplėtojo korupcija, kuri kartu su nepakankamu naujai kuriamų valstybės institucijų finansavimu, nedideliu tarptautinės bendruomenės palaikymu, etninėmis Afganistano gyventojų takoskyromis bei kultūrinėmis tradicijomis neleido sukurti efektyvių valstybės institucijų ir karinių pajėgų.
Kova su teroristais ir sukilėliais
teroro išpuolis Kabule (2010 05 18)
2003 susilpnintos ir nuginkluotos teroristų pajėgos pradėjo asimetrinį karą prieš Tarptautines saugumo paramos pajėgas, JAV vadovaujamas koalicijos pajėgas bei Afganistano nacionalines saugumo ir karines pajėgas: rengė pasalas, savižudžių išpuolius, improvizuotų užtaisų sprogdinimus, atakavo karinės ir civilinės infrastruktūros objektus. Išnaudodamas Afganistano vyriausybinių struktūrų silpnumą Talibanas sustiprino pozicijas šalies regionuose ir provincijoje.
Talibano stiprėjimui itin naudingos buvo vis labiau visuomenėje įsivyraujančios prieš Vakarus ir JAV nukreiptos nuomonės, pradėtos rengti demonstracijos ir protestai, kurie kartu su karinių veiksmų intensyvėjimu tapo rimta saugumo problema ir komplikavo JAV bei sąjungininkų padėtį. Reaguojant į tai 2006–12 buvo imtasi kovos prieš sukilėlius strategijos (Counter insurgency operations), o 2009 ir 2010 padidintas karinis kontingentas.
JAV karinių pajėgų išvedimas
Praėjus dešimčiai metų po karo pradžios, pradėta svarstyti apie karinių pajėgų išvedimą, prie to ženkliai prisidėjo neigiamos Vakarų valstybių visuomenių nuostatos karo atžvilgiu. 2011 JAV prezidentas B. Obama paskelbė apie planus išvesti JAV karinį kontingentą. Galiausiai 2012, po civilių gyventojų žūties, Afganistano prezidentas H. Karzai pareikalavo išvesti JAV pajėgas. 2014 12 28 NATO formaliai baigė karinę operaciją Afganistane. Tais pačiais metais naujasis Afganistano prezidentas Ašrafas Gani ir JAV prezidentas B. Obama pasirašė Abipusį saugumo susitarimą, kuris numatė, kad Afganistane liks 10 000 JAV karių.
2020 02 29 JAV ir Talibanas pasirašė taikos susitarimą, kuriame buvo numatyta, kad JAV galutinai išves karines pajėgas iš Afganistano per 14 mėnesių. Prezidento D. Trumpo administracija JAV karinį kontingentą Afganistane iki 2021 01 sumažino iki 2500 karių.
P. Rogers A War on Terror: Afghanistan and After Badford 2004; T. Sholtis Military Strategy as Public Discourse: America’s War in Afghanistan Routledge 2014; A.‑M. Rivas Security, Development and Violence in Afghanistan Routledge 2020; Wegweiser zu Geschichte Afganistan Potsdam 2020.
2733
-tvirta laisvė; -Enduring Freedom