Afganistãno literatūrà. Afganistano literatūra kuriama dari (persų) ir puštūnų kalbomis. Literatūra persų kalba paveldėjo viduramžių persų literatūros tradicijas. 10–15 a. persiškai rašiusių poetų (Rūdaki, Ferdousi, Saadi, Hafizo, Rumi ir kiti) kūryba priklauso afganų, persų (persų literatūra), tadžikų literatūrai. Žinios apie literatūrą puštūnų kalba iki 15 a. fragmentiškos, išlikę tekstai datuojami apytikriai. Muchammedas Hotakas 18 a. antologijoje Nežinomas lobis pateikia eilėraštį puštūnų kalba, datuojamą 8 amžiumi. Žinomas seniausias paminklas yra 13 a. Sulaimano Maku rankraščio Šventųjų gyvenimai dalis (išspausdinta 1940). Spėjama, kad afganų karų istorija, pavadinta Kadastrų knyga, buvo parašyta 1417 (neišliko). Pirmasis išlikęs puštūnų literatūros paminklas – Bajazido Ansari (1525–85) rimuotos prozos kūrinys Geriausia žinia, kuriame yra fragmentų arabų, persų ir urdu kalbomis. Jo autorius skelbė žmonių lygybę, vadovavo prieš ortodoksinį sunizmą nukreiptam rošani sektos judėjimui, siekusiam suvienyti Afganistaną. Šios idėjos turėjo įtakos literatūros pasaulietinimui. Ryškiausio 17–18 a. pasaulietinės poezijos atstovo Chušhao Chano Chattako (1613–89) kūryboje vyrauja patriotiniai motyvai. Abdur Rahmanas Mohmandas (apie 1632–1708) ir emyras Achmedas Šachas Duranis daugiausia parašė meilės ir gamtos tematikos eilėraščių. Šiam emyrui įkūrus Duranių valstybę (1747) dari kalba tapo valstybine. Literatūroje vyravo rūmų poezija: Piras Mohammadas Kakaras (1708–80), poetė Aiša Durrani (18 a. antra pusė–1820), M. Mašriki (1797–1855). 19 a. prasidėjus afganų kovoms su britais patriotinių dainų sukūrė ašikai Nuras Sahibas, Nuras ad Dinas, epą – rūmų poetas Hamidas Kašmiri. 19 a. antroje pusėje buvo pradėta kurti proza. 20 a. Afganistano literatūros plėtotę paskatino jaunaafganių judėjimas, literatūrinės spaudos atsiradimas. Ėjo literatūrinis žurnalas Seradž al achbar (1911–19). 1916 Salikas Mohammadas Chanas Kabule išleido pirmąjį litografuotą puštūnų kalbos vadovėlį. Žymesni rašytojai: Mahmudas Beg Tarzi (1868–1944), A. Mostagni (1876–1934), G. M. Afghanas (1891–1921), S. Mohammadas (1888–1961), G. P. Ulfatas (1909–1977). 4 dešimtmetyje įsikūrė radikali literatūrinė grupė Aktyvusis jaunimas. Jos atstovai: A. R. Benawa (1913–1987), Ghulamas Hassanas Safi, Mohammadas Arslanas Salini. 1931 įsteigus Puštūnų akademiją ir puštūnų kalbą paskelbus valstybine (1936) pagyvėjo literatūros puštūnų kalba raida. Vyravo apsakymai ir apysakos, pagrįsti folkloro siužetais. 5 dešimtmetyje įsigalėjo publicistiškumas, realizmo tendencijos (M. H. Zobalis). Poezijoje vyravo liaudies dainų apie didvyriškas kovas su pavergėjais motyvai, buvo kuriama baladės, satyriniai ir lyriniai eilėraščiai. N. M. Taraki parašė socialinių buitinių romanų. Po 1978 balandžio perversmo Afganistano literatūra sumenko.
Afganistano kultūra
Afganistano konstitucinė santvarka
Afganistano partijos ir profsąjungos
Afganistano ginkluotosios pajėgos