afiloforiẽčiai (Aphyllophorales), papėdgrybių (Basidiomycetes) klasės grybų eilė. 13 šeimų (apie 4000 rūšių). Paplitę visame pasaulyje. Lietuvoje žinoma apie 430 rūšių. Dauguma – ksilotrofai, likusieji – dirvožemio saprotrofai. Auga ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, kelmų, šakų, malkų, medinių tvorų, tiltų, medinių konstrukcijų pastatuose.
afiloforiečių vaisiakūnių tipai: 1 – kepurėtas bekotis, 2 – kepurėtas kotuotas, 3 – išsiplėtęs su atšokusiu viršutiniu kraštu, 4 – išplėstinis (padrikas), 5 – gumbo pavidalo, 6 – buoželės pavidalo, 7 – piltuvėlio pavidalo, 8 – krūmiškai išsišakojęs
Afiloforiečiai vaisiakūniai kepurėti, nuo kelių iki keliasdešimt centimetrų skersmens, gumbo, buoželių arba šakotų krūmelių pavidalo, minkšti, sultingi, plaušingi, odiški, kamštiški arba sumedėję, kieti, vienamečiai, vienamečiai žiemojantys ir daugiamečiai. Himenoforas lygus, grūdėtas, karpotas, raukšlėtas, dygliuotas, vamzdelinis. Vaisiakūnių spalva įvairi.
Apie 30 afiloforiečių rūšių yra valgomi (dyglutis, trimitėlis, valgomoji geltonpintė, valgomoji voveraitė, kuokštinė grifolė), tačiau menkaverčiai (išskyrus valgomąją voveraitę). Kai kurie afiloforiečiai (juodasis beržo grybas, raukšlius, šakočius) turi biologiškai aktyvių medžiagų.
2119