Afrodtė (Aphroditē), graikų mitologijoje – meilės ir grožio deivė. Gimusi iš jūros putos (gr. afros – puta), susidariusios nukritus Krono kastruojamo Urano kraujo lašui. Olimpinėje mitologijoje Dzeuso ir Dionės duktė, Hefaisto žmona. Nuo karo dievo Arėjo pagimdė Erotą (Įsimylėjimą), Anterotą (Švelnumą), Deimą (Siaubą), Fobą (Baimę) ir Harmoniją. Anchiso ir Adonio meilužė. Afroditės garbinimas atėjo iš Azijos, kur buvo garbinama į ją panaši finikiečių Astartė. Iš pradžių Afrodidės kultas sietas su jūra (dauguma svarbiausių šventyklų buvo jūros pakrantėse, dažnai salose), vėliau garbinta kaip teikianti žmonėms grožį, meilę, vaisingumą, globojanti santuoką, gimdymą. Laikyta moters grožio idealu. Afroditės simboliai: balandis, rožė, obuolys. Žemyne svarbiausio kulto centras buvo Korinte; daugiausia Afroditės šventyklų Bojotijoje ir Achajoje. Romėnų mitologijoje Afroditę atitinka Venera.
Afroditė ir erotai (Aiginos sala, veidrodžio stovas, apie 480 prieš Kristų, Ermitažas Sankt Peterburge)
1825