Agjo knygà, Senojo Testamento knyga, įeinanti į Pranašų knygų rinkinį. Parašyta 520 prieš Kristų ir pavadinta jos autoriaus mažojo pranašo Agėjo (6–5 a. prieš Kristų) vardu. Persams nugalėjus Babiloniją iš tremties sugrįžę izraelitai ėmėsi atstatyti 586 prieš Kristų babiloniečių sugriautą Jeruzalės šventyklą, tačiau darbai buvo sustoję. Knygoje raginama užbaigti pradėtus darbus, buvusioji šventykla lyginama su būsimąja, o Jeruzalės valdytojas Zerubabelis pavadinamas Viešpaties išrinktuoju. Kartu su kitu pranašu Zachariju Agėjas įrodė būtinumą tęsti darbus, ir 515 prieš Kristų šventykla buvo atstatyta.
2919