Gregorauskáitė Agnė, tikr. Agnė Eglė 1938 05 20Kaunas 2022 07 25Klaipėda (07 29 palaidota Vilniuje), lietuvių aktorė. M. Gregorausko ir K. Kymantaitės duktė. 1959 baigė Lietuvos konservatoriją (kurso vadovas R. Juknevičius, specialybės pedagogai H. Kurauskas, S. Petraitis). 1959–2005 Lietuvos nacionalinio dramos teatro (iki 1998 Lietuvos akademinis dramos teatras) aktorė. Nuo 1946 vaidino kino (Motina – Atsisveikinimas / laimingo žmogaus istorija 2010, režisierius Tomas Donela) ir televizijos filmuose, radijo teatro spektakliuose.
Agnė Gregorauskaitė
A. E. Gregorauskaitė. Magdalenos Paukštytės vaidmuo (B. Dauguviečio Žaldokynė 1975, režisierė K. Kymantaitė, dailininkas V. Palaima; Motiejus Sapiega – A. Večerskis)
Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų įvairių režisierių spektakliuose; žymesni: Ania (A. Čechovo Vyšnių sodas 1960, režisierius B. Dauguvietis), Veročka, Islajeva (I. Turgenevo Mėnuo kaime 1962, režisierius R. Juknevičius, 2004, režisierius J. Dautartas), Ketė (Meisteris ir sūnūs, pagal P. Cvirką, 1965, režisierius V. Jurkūnas), Tatjana Ivanovna (Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai 1971, pagal F. Dostojevskį), Ponia Hasenroiter (G. Hauptmanno Žiurkės 1988, abiejų režisierius H. Vancevičius), Magdalena Paukštytė (B. Dauguviečio Žaldokynė 1975, 1985, 1995), Sofija (B. Sruogos Milžino paunksmė 1979, abiejų režisierė K. Kymantaitė), Augivė (Vydūno Sigutė 1990, režisierė S. Nosevičiūtė), Megė (S. Shepardo Proto melas 1994, režisierius R. Rimeikis), Moteris (B.‑M. Koltèso Roberto Zucco 1998, režisierius O. Koršunovas), Dryžienė (Paskendusi vasara 2001, pagal M. Katiliškį, režisierius J. Dautartas), Šefo motina (L. Barfusso Seksualinės mūsų tėvų neurozės 2007, režisierė Ramunė Kudzmanaitė), Šventmarė (Šventmarė 2013, pagal S. Kymantaitę‑Čiurlionienę, režisierius Arvydas Kinderis, Alytaus miesto teatras).
1706