Agnus Dei (lot. Dievo Avinėlis), penktoji nekintamoji mišių dalis, giedama tarp duonos laužymo ir komunijos, po ramybės palinkėjimo. Tridalės struktūros giesmė. Agnus Dei kaip duonos laužymo giesmę į Romos katalikų liturgiją 7 a. pabaigoje įvedė popiežius Sergijus I. 10–12 a. susiklostė iki šiol gyvuojantis Agnus Dei modelis. Choralinių Agnus Dei melodijų daugiausia buvo sukurta 10–16 amžiuje. Baroko epochos pabaigoje ir klasicizmo epochoje Agnus Dei buvo dviejų dalių giesmė su labai išryškinta paskutiniąja aklamacija dona nobis pacem.
2752