agorà (gr.), senovės Graikijoje laisvųjų žmonių susirinkimas, jo vieta, miesto pagrindinė aikštė. Minima Homero. Plėtojantis miestams tapo jų politinio, visuomenės gyvenimo, t. p. religiniu, prekybos centru. 8–6 a. pr. Kr. agora dažniausiai buvo keturkampė aikštė (kartais perkirsta gatvės su portikais galuose) su tribūna ir suolais diduomenei bei aukščiausiems pareigūnams, 5 a. įgijo stačiakampio pavidalą; ją iš visų pusių supo portikai su prekystaliais. Agoroje (ir šalia jos) buvo šventyklų, stojų, visuomeninių pastatų; ją puošė altoriai, skulptūros, fontanai, želdynai. Ištobulintoje agoroje (Atėnų) įvairių profesijų žmonės turėjo savo kvartalus, ją prižiūrėjo pareigūnas, o įrengtas piliečio kapas reiškė jo aukščiausią pagerbimą. Čia buvo švenčiamos religinės šventės, vykdavo politiniai susirinkimai, turgūs. Romėnai susirinkimų aikštę vadino forumu.
Atėnų agora (rekonstrukcija): 1 – Hefaisto šventykla, 2 – Dzeuso stoja, 3 – Vidurinė stoja, 4 – Atalo stoja, 5 – Agripos odeonas, 6 – Arėjo šventykla, 7 – Dvylikos dievų altorius, 8 – Šiaurės rytų stoja, 9 – gatvė, vedanti į Akropolį
Agripos odeono liekanos Atėnų agoroje
1606