agrãstai, daugiamečiai vaiskrūmiai. Priklauso agrastinių (Grossulariaceae) šeimos serbento (Ribes) genčiai. Apie 50 rūšių, kurios paplitusios Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje. Sukurta apie 1500 kultūrinių veislių. Senosios europinės veislės kilusios iš paprastojo (europinio) agrasto (Ribes uva-crispa), augančio Pietų ir Vidurio Europoje bei Šiaurės Afrikoje. Naujosios veislės yra šios rūšies veislių hibridai su amerikinėmis rūšimis: mažadyglis (Ribes hirtellum), skėstašakis (Ribes divaricatum), beginklis (Ribes inerme). Daugiausia agrastų auginama Europoje.
Krūmas 0,8–2 m aukščio ir iki 1,5 m pločio. Ūgliai ir stiebai dygliuoti arba bedygliai. Uogos (2–20 g) kekėse po 1–3, rutuliškos, ovališkos, kartais netaisyklingos formos, plikos arba plaukuotos, geltonos, žalios, raudonos, juodos spalvos. Lietuvoje prinoksta liepos mėnesį. Uogos vartojamos šviežios ir perdirbtos (gaminama kompotai, uogienės, džemai, sultys, vynas). Turi 10–15 % tirpių sausųjų medžiagų, 6–10 % cukraus (vyrauja fruktozė), 1–2 % rūgščių, apie 2 % ląstelienos, 0,6–1 % pektino, 20–60 mg% vitamino C, kalio ir mikroelementų. Agrastai gerai auga ir dera saulėtose vietose, vidutinio sunkumo silpnai rūgščiose dirvose (pH 5,5–6,5). Dauginami vegetatyviškai, o selekcionuojant – sėklomis. Derėti pradeda 2–3 m., gausiai dera 15–20 metų. Derlingumas 10–20 t/ha. Versliniuose agrastynuose 1 ha sodinama 3–5 tūkst. krūmų.
paprastasis agrastas
Iš ligų agrastams labiausiai kenkia valktis, deguliai; iš kenkėjų – agrastinis ugniukas, agrastiniai pjūkleliai.
Lietuvoje agrastai auginami nuo 19 a. vidurio. 2001 rajonuotos veislės: ‘Jubilejnyj’ (Rusija), ‘Ginučiai’, ‘Kirdeikiai’, ‘Lūšiai’, ‘Žilinai’.
paprastasis agrastas
2281
3131