agrãstiniai pjūklẽliai, plėviasparnių (Hymenoptera) būrio, tikrųjų pjūklelių (Tenthredinidae) šeimos vabzdžiai. Labiausiai paplitusios (ir Lietuvoje) 2 rūšys: geltonasis ir šviesiakojis agrastiniai pjūkleliai.
Geltonojo agrastinio pjūklelio (Nematus ribesii) suaugę vabzdžiai 4,5–7 mm ilgio, rausvai geltoni, lervos iki 17 mm ilgio, gelsvai žalios, su skersinėmis juodų karpelių eilėmis ir 10 porų kojų; lervos kenkia agrastams ir serbentams (daugiausia miškų zonoje). Iš pradžių išėda lapuose mažas skylutes, o vėliau gali suėsti visą lapo minkštimą. Lervos žiemoja kokonuose dirvoje. Per metus užauga 2–4 kartos. Šviesiakojo agrastinio pjūklelio (Nematus pallipes) suaugę vabzdžiai 4,5–6 mm ilgio, juodi, patelės gelsvomis kojomis, lervos šviesiai žalios, turi 10 porų kojų. Lietuvoje yra vienas pavojingiausių agrastų kenkėjų. Per metus užauga 3–4 kartos. Patelės deda po vieną kiaušinį į lapų audinį. Lervos apgraužia lapų kraštus. Dalis jų tampa lėliukėmis ant krūmų šakų, žiemojančios – žemėje. Po žydėjimo ir nuskynus uogas lervos naikinamos insekticidais.
geltonasis agrastinis pjūklelis: a – suaugęs vabzdys, b – kiaušinėliai apatinėje agrasto lapo pusėje, c – lervos ant pažeisto lapo
šviesiakojis agrastinis pjūklelis: a – suaugęs vabzdys, b – lervų pažeistas agrasto ūglis, c – lerva
599
-pjūklelis; pjūkleliai