agrèsija (lot. aggressio – užpuolimas), valstybės ginkluotos jėgos panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinę neliečiamybę ir politinę nepriklausomybę arba bet koks kitas ginkluotos jėgos panaudojimas, nesuderinamas su Jungtinių Tautų įstatais. Agresijos apibrėžimas priimtas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1974 (parengė 1967 sudarytas specialus komitetas).

Agresorė yra valstybė, pirmoji panaudojusi ginkluotą jėgą prieš kitą valstybę. Agresija laikoma: valstybės ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją; kitos valstybės užpuolimas; svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies aneksija naudojant ginkluotą jėgą; valstybės ginkluotųjų pajėgų vykdomas kitos valstybės teritorijos bombardavimas arba bet kokio ginklo prieš ją naudojimas; kitos valstybės uostų ir krantų blokavimas; sausumos, jūros ar oro pajėgų užpuolimas; ginkluotųjų pajėgų, pagal susitarimą esančių kitos valstybės teritorijoje, naudojimas nesilaikant susitarimo sąlygų arba ginkluotųjų pajėgų laikymas joje po to, kai susitarimas nebegalioja; savos teritorijos suteikimas kitai valstybei, kuri ją naudoja agresijai prieš trečiąją valstybę; valstybės ginkluotųjų, nereguliariųjų pajėgų ar samdomosios kariuomenės siuntimas į kitą valstybę.

Agresijos pretekstu gali tapti įvairaus pobūdžio šalių nesutarimai. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai suteikta teisė agresijos aktu kvalifikuoti ir kitus veiksmus. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aktai yra rekomendacinio pobūdžio. Po Pirmojo pasaulinio karo sudaryta daug sutarčių, kurių tikslas neleisti vykdyti agresijos aktų ir garantuoti valstybių saugumą. Remiantis Tautų Sąjungos ir Jungtinių Tautų nutarimais, buvo nutraukti Turkijos ir Irako priešiški veiksmai 1925, Graikijos ir Bulgarijos 1925, Peru ir Kolumbijos 1933, Graikijos ir kaimyninių valstybių 1947, Nyderlandų ir Indonezijos 1947, Izraelio ir kaimyninių valstybių 1949, Izraelio, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Egipto 1957, Jordanijos, Izraelio ir Egipto 1970. Devynios iš šių valstybių buvo pripažintos agresorėmis; agresore pripažinta Japonija, kariavusi su Mandžiūrija 1933, Paragvajus Chaco srities atžvilgiu 1935, Šiaurės Korėja ir Kinija Pietų Korėjos atžvilgiu 1950 ir 1951, Sovietų Sąjunga, įsiveržusi į Vengriją 1956, į Afganistaną 1979, Irakas, 1990 aneksavęs Kuveitą.

Tarptautinė teisė numato atsakomybę už agresyvius veiksmus prieš kitas valstybes. Tai gali būti ekonominės, politinės, juridinės ir kitos sankcijos.

2031

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką