agrochèmija (agro… + chemija), agronòminė chèmija, mokslas, tiriantis chemijos ir biochemijos procesų, vykstančių dirvožemyje ir augaluose, poveikio būdus, mineralinę augalų mitybą, dirvožemio tręšimą, jo cheminį melioravimą, cheminių preparatų naudojimą žemės ūkyje. Remiasi augalų fiziologijos, biochemijos, chemijos, fizikos, meteorologijos, dirvotyros tyrimų duomenimis, naudojasi cheminiais, matematiniais, biologiniais, žymėtųjų atomų metodais. Agrochemijos rekomendacijos padeda gerinti dirvožemio derlingumą. Agrochemija tiria šakninės augalų mitybos gerinimo, trąšų ir dirvožemyje esančių maisto medžiagų efektyvumo didinimo galimybes, trąšų poveikį aplinkai, kuria naujas trąšų rūšis.

Agrochemijos raida

18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje agrochemijos problemas tyrė L. N. Vauquelinas (Prancūzija), N. T. de Saussure’as (Šveicarija), M. Lomonosovas (Rusija). N. T. de Saussure’as 1804 įrodė anglies dioksido įtaką augalų organinių medžiagos susidarymui. 1813 H. Davy (D.idžioji Britanija) aprašė kai kurių elementų svarbą augalų mitybai. Azoto reikšmę augalų mitybai, ankštinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbiozę 1834 tyrė J.‑B. Boussingault (Prancūzija), 1886 – H. Hellriegelis (Vokietija), 1890 – A. Prażmowskis (Lenkija), 1893 – S. Vinogradskis (Rusija). 1840 J. von Liebigas (Vokietija) įrodė, kad augalai, be anglies dioksido, asimiliuojamo iš oro, mineralinių maisto medžiagas ima iš dirvožemio; jis pasiūlė gaminti superfosfatą. J. Lawesas (Didžioji Britanija) 1842 pastatydino pirmąjį pasaulyje superfosfato fabriką.

Agrochemija Lietuvoje

Lietuvoje pirmąją agrochemijos knygą Agrochemijos pagrindai (1819, lenkų kalba) išleido Vilniaus universiteto profesorius M. Očapovskis. Tręšimo bandymai pradėti Baisogalos bandymų stotyje (įsteigta 1909). 1928 Žemės ūkio akademijoje įsteigta Agrochemijos katedra. Jos vedėjas V. Ruokis 1936 išleido knygą Trąšų ir tręšimo mokslas. Sovietų okupacijos metais agrochemijos eksperimentus darė: 1946–52 Žemės ūkio institutas (Vilniuje), 1952–56 Žemdirbystės ir dirvožemio institutas (Trakų Vokėje). Pastarąjį perorganizavus į Žemdirbystės institutą jo centre (Dotnuvoje) ir Vokės filiale įsteigti Tręšimo skyriai (1956), Joniškėlio filiale – Agrochemijos laboratorija (1959), Vėžaičių filiale – Tręšimo ir kalkinimo sektorius (1967). Atkūrus nepriklausomybę nuo 1992 veikia Agrocheminių tyrimų laboratorija. Agrochemijos problemas nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas, kai kurios Vilniaus universiteto katedros, Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas. Agrochemija dėstoma Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, Klaipėdos universitete, žemės ūkio aukštesniosiose mokyklose, kolegijose. Lietuvos mokslininkai tiria durpių naudojimo žemės ūkyje ir dirvožemio kalkinimo, tręšimo mineralinėmis azoto, fosforo ir kalio, organinėmis bei žaliosiomis trąšomis problemas. Jie parengė Lietuvos dirvožemių kalkinimo žemėlapį, išleido knygų apie mineralines ir organines trąšas, amoniako vandenį, mikroelementus, dirvožemio kalkinimą.

3016

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką