Aigospotãmų mšis, Egospotãmų mšis, Atėnų ir Spartos laivynų mūšis. Vyko 405 pr. Kr. atėniečiams priklausančiame Helesponto (dabar Dardanelų) sąsiauryje prie Aigospotamų (dabar Gelibolu, Turkija). Apie tris dienas delsęs faktiškasis spartiečių vadas Lisandras persikėlė per sąsiaurį ir atakavo tuomet, kai atėniečiai (vadas Kononas) leido savo kariams išlipti į krantą. Iš 180 laivų pabėgo tik 20; 3 ar 4 tūkstančiai atėniečių buvo paimti į nelaisvę ir nužudyti. Aigospotamų mūšis nulėmė Peloponeso karo (431–404 pr. Kr.) baigtį –404 Atėnai kapituliavo. Spartiečiai Delfuose pastatė šiam mūšiui skirtą milžinišką skulptūrų grupę, vaizduojančią Lisandrą, žynį ir formalųjį laivyno vadą Arakosą, apsuptus Dioskūrų, Dzeuso, Apolono, Artemidės ir Poseidono.
Aigospotamų jūrų mūšis (raižinys iš knygos Hutchinson's History of the Nations, 1915)
1606
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.