aikido

aikidò (jap. ai – meilė, harmonija, ki – ypatinga visuotinė gyvybinė galia, energija, do – tobulėjimo kelias), japonų savigynos kovų menas, naudojantis apskritiminius metimo judesius, jungiančius partnerių (priešininkų) ki. Siekiama įveikti konfliktą, nugalėti agresiją, o ne agresorių. Aikido praktikuojamas pasaulyje kaip gyvenimo būdas, ugdantis žmogaus dorovę. Šiuolaikinį aikido sukūrė Morihei Ueshiba (1883–1969). Po jo mirties mokiniai sukūrė daug (apie 60) įvairių aikido šakų.

Aikido pagrindiniai judesiai buvo žinomi jau 14 amžiuje. Tradicinis japonų aikido, vadinamasis ai (sujungimas, griežtas valdymas), skiriasi nuo šiuolaikinio aikido šakų tuo, kad daug plačiau naudojo tradicinius kovos veiksmus (t. p. kendo ir laido sistemų) ir ginklus (kardus, įvairaus ilgio lazdas, peilius ir kita) bei nuginklavimo veiksmus. Tik tradicinį aikido, kaip savigynos sistemą, naudoja įvairių šalių policija, kariuomenė, specialiosios tarnybos. Šiuolaikinis aikido tam nenaudojamas. Vilniuje veikia didžiausias Europoje tradicinio aikido centras (daugiau kaip 400 žmonių, 2001). Lietuvoje visų šakų aikido 2001 praktikavo apie 700 žmonių.

1851

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką