Airija

Šiaurės Airijos pakrantė

Arija (air. Éire, angl. Ireland), Britų salyno sala Atlanto vandenyne. Nuo Didžiosios Britanijos ją skiria Airijos jūra ir sąsiauriai (Šventojo Jurgio sąsiauris, Šiaurės sąsiauris). Didesniojoje salos dalyje yra Airija (valstybė; 4,98 mln. gyventojų, 2020), šiaurės rytuose – Šiaurės Airija (priklauso Didžiajai Britanijai; 1,89 mln. gyventojų, 2019). Plotas 84 433 km². Ilgis iš šiaurės į pietus 485 km, plotis iš vakarų į rytus 275 kilometrai.

Krantai vingiuoti, daug įlankų; didžiausios: Donegalio įlanka, Galway, Dingle’io.

Vidurinę dalį užima Vidurio lyguma (30–120 m virš jūros lygio), jos pakraščiuose yra žemų kalnų, pelkių, ežerų. Pietvakariuose yra aukščiausi saloje Macgillicuddy kalnai (didžiausias aukštis 1041 m, Carrauntoohillis), pietryčiuose ir rytuose – Comeragho (aukščiausias Konachto kalnas), Wicklow kalnai (926 m, Lugnaquillos kalnas) ir Mourne’o (852 m, Slieve Donardo kalnas) kalnai, šiaurėje ir vakaruose – Sperrino, Derryveagho (752 m, Errigalio kalnas), Oxo, Connemaros (819 m, Muilrea kalnas) kalnai.

Airijos kraštovaizdis

Klimatas vidutinių platumų jūrinis; žiemos šiltos, vasaros vėsios (sausio vidutinė temperatūra Dubline 5 °C, liepos 15 °C). Per metus iškrinta apie 1000 mm kritulių; pietvakariuose dvigubai daugiau negu rytuose. Daug debesuotų dienų. Dažniausi pietiniai ir pietvakariniai vėjai.

Daug nedidelių laivybinių upių, didžiausia jų – Shannonas (368 kilometrai). Daugiausia ežerų yra šiaurėje ir vakaruose; didžiausi: Dergo ežeras, Corribo ežeras, Neagh ežerai. Gausu pelkių ir durpynų.

Apie 12,5 % Airijos teritorijos užima ariamoji žemė, apie 5,5 % – miškai. Pievų augalija, dykvietėse viržiai. Veisiasi jūrų kiaulės, peri jūriniai ereliai, rudieji pesliai.

Unikalus salos šiaurinės pakrantės (Šiaurės Airija) kraštovaizdis, vadinamasis Milžinų Kelias (Giant’s Causeway), – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1986).

Yra gamtinių dujų, naftos, švino ir cinko rūdos, sidabro.

2097

kalnai Killarney nacionaliniame parke