Mohero uolos – vienas žymiausių Airijos klifų
Arijos gamtà
Airijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Airija užima 5/6 Airijos salos. Vakarinius ir pietinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, rytinius – Airijos jūra. Kranto linijos ilgis 3172 kilometrai. Krantai vingiuoti, pietvakariuose riasiniai, šiaurėje ir vakaruose – fjordiniai, gausu klifų. Daug įlankų; didžiausios: Donegalio įlanka, Galway, Dingle’io, Shannono estuarija. Vakarinėje pakrantėje daug uolų ir nedidelių salelių; didžiausia – Achillio sala (plotas 148 km2).
Reljefas
Vidurinę Airijos dalį užima klintinė Vidurio lyguma (30–120 m virš jūros lygio), jos pakraščiuose yra žemų kalnų, pelkių, ežerų. Pietvakariuose yra aukščiausi Airijoje Macgillicuddy kalnai (didžiausias aukštis 1041 m, Carrauntoohillis), pietryčiuose ir rytuose – Comeragho kalnai (aukščiausias Konachto kalnas), Wicklow kalnai (926 m, Lugnaquillos kalnas), šiaurėje ir vakaruose – Sperrino, Derryveagho (752 m, Errigalio kalnas), Oxo, Connemaros (819 m, Muilrea kalnas) kalnai. Didžioji salos dalis susidariusi iš paleozojaus uolienų; šiaurinė dalis susiformavo per kaledoninę, pietinė – per hercininę kalnodarą.
Carrauntoohillis – aukščiausia Airijos viršūnė
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų jūrinis, kurį veikia šiltoji Golfo srovė; žiemos šiltos, vasaros vėsios (sausio vidutinė temperatūra Dubline 5 °C, liepos 15 °C). Per metus iškrinta apie 1000 mm kritulių (Dubline 750 mm); pietvakariuose dvigubai daugiau negu rytuose. Daug debesuotų dienų. Vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai. Dažni rūkai.
Vidaus vandenys
Daug nedidelių laivybinių upių, didžiausia – Shannonas (368 km). Kalnų upėse yra krioklių; Powerscourto krioklys – aukščiausias (121 m) Airijoje ir Britų salyne. Daugiausia ežerų yra šalies šiaurėje ir vakaruose; didžiausi: Corribo ežeras, Dergo ežeras. Gausu pelkių (didžiausia Alleno) ir durpynų.
Dergo ežeras
Dirvožemiai
Airijos vidurinėje, rytinėje ir vakarinėje dalyje vyrauja balkšvažemiai, jauražemiai, šiaurės rytinėje ir pietrytinėje – rudžemiai. Reljefo pažemėjimuose – durpžemiai.
Augalija
Didžiąją Airijos teritorijos dalį užima pievos ir ganyklos. Pievų augalija, dykvietėse viržiai.
Gyvūnija
Veisiasi jūrų kiaulės, peri jūriniai ereliai, rudieji pesliai.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 14 % (10 127 km2) Airijos sausumos ploto. 6 nacionaliniai parkai; didžiausi – Wicklow kalnų (įkurtas 1991; plotas apie 200 km2), Glenveagho (įkurtas 1986; 169 km2). Seniausias – Killarney nacionalinis parkas (įkurtas 1932). 155 gamtos draustiniai.
2 UNESCO programos Žmogus ir biosfera biosferos rezervatai: Dublino įlankos (įkurtas 1981 kaip North Bull Islando biosferos rezervatas, 2015 išplėstas ir pervadintas), Kerry (įkurtas 1982 kaip Killarney biosferos rezervatas, 2017 išplėstas ir pervadintas). 45 Ramsaro konvencijos (Airijoje įsigaliojo 1985) saugomos vietovės (plotas 669,94 km2). Europos ekologinio tinklo Natura 2000 saugomos teritorijos: 16 turinčios paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą, 439 – buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą.
Wicklow kalnų nacionalinis parkas
Airijos konstitucinė santvarka