Arijos literatūrà. Iki 19 a. vidurio daugiausia rašyta airių kalba. Ankstyvosios (5–12 a.) literatūros – religinių raštų, panegirinės poezijos, epų (sagų) – kūrėjai buvo krikščionių dvasininkai ir privilegijuoti poetai (filiai). Jie kūrė panegirikas globėjams, saugojo tradicijas, žinojo genealogijas, kilmės legendas, mitus, išmanė istoriją ir geografiją. 6 a. pabaigoje kai kurie filiai tapo vienuoliais, o vienuolynai – rašytinės literatūros centrais. Iki 7 a. visa airių poezija buvo kuriama aliteracine eilėdara, vėliau (iki 17 a.), veikiama lotynų giesmių, kurta silabinės eilėdaros, rimuota. Epai formavosi sakytinės tradicijos pagrindu. Jie parašyti proza su eiliuotais intarpais, pasižymi lyriškumu, vaizdingumu, ritmine kalba. Epai pradėti užrašinėti 7 a. (seniausias išlikęs rankraštis – iš 12 amžiaus). Skiriami 4 epų ciklai: mitologinis ciklas, kuriame vaizduojami keltų dievai ir kitos mitinės būtybės, tai – pasakojimai Mag Tuiredo mūšis (Cath Maigh Tuiredh, anglų kalba The Battle of Magh Tuiredh), Nero nutikimas (Echtra Nera, anglų kalba The Adventure of Nera), Brano kelionė (Immram Brain, anglų kalba The Voyage of Brain), Sakmė apie vietoves (Dindshenchas, anglų kalba The Lore of Places), Užgrobimų knyga (Leabhar Gabhála, anglų kalba The Book of Invasions); karalių (istorinis) ciklas, kuriame aprašomi istoriniai mūšiai, nukariavimai, kai kurių įstatymų įsigaliojimas, tai – sakmė apie Kormaką, Arto sūnų, ir pasakojimas apie tai, kaip Fingalas išžudė savo gentainius; Uladų (Alsterio) ciklas, kurio pagrindinis herojus Konchobaras, Nesos sūnus ir Alsterio karalius, jo reikšmingiausia sakmė (iš jos kilo mažesni ciklai) – Žygis dėl Kilno jaučio (Táin Bó Cúailnge, anglų kalba The Cattle Raid of Cuailnge) – apie didvyrio Kuchulino gimimą, karžygiškus darbus, žygius, vedybas, mirtį; Fino (arba fenijų) ciklas apie laisvus plėšikaujančius Fianos karius, jo svarbiausi herojai Finas ir jo sūnus Oisinas (Osianas). Epuose yra ir jūrų kelionių į pramanytas šalis aprašymų. 8–9 a. herojinės sakmės buvo perkuriamos, 11–12 a. jas imta kompiliuoti. Ankstyvoji Airijos literatūra turėjo įtakos viduramžių Europos kultūrai. 13 a. nusistovėjo eiliavimo metrai, kalbos formos.

13–16 a. buvo populiarūs rūmų poetai bardai, kūrę panegirinę bei meilės poeziją ir kaip balades platinę Fino ciklo epus. Plisdami sakytiniu būdu jie ilgainiui virto liaudies pasakomis. Bardų poezijai būdinga įvairūs metrai. Žymiausi bardai – T. D. Ó h-Uiginnas (1550–91) ir daugelis Ó Dálaighų šeimos narių (ypač M. A. Ó Dálaighas, 1180–1250). Kurį laiką dar gyvavo gausi įvairiažanrė airių literatūra lotynų ir airių kalbomis. Anglams užvaldžius Airiją buvo uždrausta spausdinti airiškas knygas, literatūra airių kalba ėmė nykti. Kūriniai daugiausia gyvavo rankraščiuose. 17–18 a. išryškėjo patriotinės ir liaudiškos tendencijos, pradėjo vyrauti individualioji kūryba. Žymiausias 17 a. poetas D. Ó Bruadairas (1630–98) laikėsi bardų poezijos tradicijų. To meto svarbiausi kūriniai: M. Ó Cléirigho (1575–1643) rinkinys Keturių kronikininkų metraščiai (Annála Ríoghachta Éireann, anglų kalba The Annals of the Kingdom of Ireland 1632–36), G. Keatingo (apie 1580–apie 1650) Airijos istorija (Foras Feasa ar Éirinn, anglų kalba Outline of Irish History apie 1640), B. Merrimano (apie 1740–1805) poetinis kūrinys Vidurnakčio teismas (Cúirt an Mheadhon-Oidhche, anglų kalba The Midnight Court). 18 a. pabaigoje viešajame gyvenime ir literatūroje įsigalėjo anglų kalba.

Naujoji airių literatūra ypač suklestėjo tautinio atgimimo laikotarpiu (19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje). 1893 įkurta Geilų lyga gaivino airių kalbą ir ugdė nacionalinę literatūrą. Pradėta plačiau rinkti ir skelbti folklorą. Daugiausia kurta anglų kalba. Ryškiausias literatūros žanras – drama. Atgimimo sąjūdžio iniciatorius ir žymiausias dramaturgas buvo poetas W. B. Yeatsas. Dramas rašė ir I. A. Gregory, J. M. Synge’as, P. Columas (1881–1972), S. O’Casey. Autobiografijų parašė T. Ó Griomhthainas (1856–1937), M. O’Sullivanas (1904–50), romanų – broliai S. Ó Grianna (1891–1969) ir S. Mac Grianna (1901–90). Jų kūryboje gausu istorijos, mitologijos ir tautosakos motyvų, reiškiamos nacionalinio išsivadavimo idėjos. 20 a. antroje pusėje išryškėjo realistinės tendencijos, dėmesys socialinėms problemoms, psichologiškumas, etiniai apibendrinimai (S. O’Casey, L. O’Flaherty, S. O’Faoláinas, B. Behanas), kultūrinio ir tautinio tapatumo problema (E. Bowen; B. Frielas, 1929–2015). Asmenybės vienišumo, bejėgiškumo ir nusivylimo motyvai būdingi S. O’Faoiláino, F. O’Connoro, M. Lavin (1912–1996) ir kitų rašytojų kūrybai. Moralinės problemos gvildenamos S. Ó Riordáino kūriniuose, epigramiškumas ir sąlytis su tradicijomis ryšku M. Mhac an tSaoi (g. 1922) poezijoje. Vienas žymiausių novelių kūrėjų – B. Ó h-Eithiras (1930–90). Modernizmo atstovas – J. Joyce’as. Absurdo dramų sukūrė S. Beckettas, rašęs anglų ir prancūzų kalbomis. Tarp airių literatūros anglų kalba ir anglų literatūros nėra griežtų ribų. Nemaža iš Airijos kilusių 18–20 a. rašytojų (J. Swiftas, O. Goldsmithas, L. Sterne’as, R. B. Sheridanas, O. Wilde’as, G. A. Moore’as, G. B. Shaw) priskiriami anglų literatūrai (Didžiosios Britanijos literatūra).

Vertimai į lietuvių kalbą

Į lietuvių kalbą išversta W. B. Yeatso, J. M. Synge’o, S. O’Casey, B. Behano dramų (rinktinė Airių dramos 1980), W. B. Yeatso eilėraščių, J. Joyce’o kūrinių.

Airijos kultūra; airių literatūra; literatūra airių kalba

L: E. Knott, G. Murphy Early Irish literature London 21967; The Field Day Anthology of Irish Writing 3 vol. Derry 1991.

1016

Airija

Airijos gamta

Airijos gyventojai

Airijos religijos

Airijos konstitucinė santvarka

Airijos partijos ir profsąjungos

Airijos ginkluotosios pajėgos

Airijos ūkis

Airijos istorija

Airijos santykiai su Lietuva

Airijos švietimas

Airijos architektūra

Airijos dailė

Airijos muzika

Airijos choreografija

Airijos teatras

Airijos kinas

Airijos žiniasklaida

Airijos lietuviai

Airijos pasaulio paveldo paminklai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką