airių kalba

arių kalbà, gelų kalbà, keltų kalbų goidelų pogrupio kalba. Airijos valstybinė kalba (kartu su anglų kalba). Šaltinių duomenimis, airiškai kalbančiųjų yra 73 803 (2016). Skiriama senoji (iki 10–11 a.), vidurinioji (iki 15–16 a.) ir dabartinė (nuo 16 a.) airių kalba.à

Istorija

Seniausi airių kalbos paminklai – 4–5 a. antkapių įrašai ogamiškaisiais rašmenimis (išlikę apie 500 įrašų) ir 7–9 a. lotyniški rankraščiai su airiškomis glosomis. Daugiausia airių kalba pakito 17 a. dėl stiprios anglų kalbos įtakos ir gausios religinės literatūros. Rašto kalba liko tokia pati, rašyba – archajiška. Pagal 1851 surašymą airiškai kalbėjo 320 000 gyventojų. Airių kalbos atgimimo siekia Geilų lyga (įkurta 1893). Airių kalba dėstoma mokyklose (nuo 1922).

Fonetika

Airių kalbos kirtis pastovus pirmame skiemenyje. Balsiai trumpi ir ilgi, nors yra išlikusių senųjų dvibalsių ia [ię], úa [uę], ai [ie], úai [ue] ir naujai susidariusių, pvz., tokiose formose: gabhar [gour] ‘ožka’, feidhm [f’əim] ‘jėga’, gadhar [gəir] ‘šuo’, dall [daul] ‘aklas’, donn [doun] ‘bronzinis’, cam [kaum] ‘kreivas’. Priešinami minkštieji ir kietieji priebalsiai (beo [b’o:] ‘gyvas’ – bo [bo:] ‘karvė’).

Sintaksė

Daiktavardžių giminė išnykusi, linksniavimas supaprastėjęs. Galininko linksnis sutapo su vardininko, o naudininkas turi tik daugiskaitos galūnę ‑(a)ibh. Sakinio strutūra SVO (veiksnys–tarinys–papildinys).

Morfologija

Išliko senovinė airių kalbos veiksmažodžio morfologinių kategorijų sistema (veikiamoji ir neveikiamoji rūšis, tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji nuosaka, laikai).

Biblija išversta 1865.

729