akadèminė sociològija, sociologijos kryptis, apimanti struktūrinį funkcionalizmą, socialinių mainų teoriją, neoevoliucionizmo, socialinio veiksmo, interakcionizmo, etnometodologijos ir kitas teorijas.
Susiformavo 20 amžiaus 3–4 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Akademinės sociologijos užuomazgų buvo É. Durkheimo, M. Weberio ir kitų sociologijos pradininkų darbuose.
Sociologiją aiškina kaip mokslą, nepriklausomą nuo politinių pažiūrų ir įsitikinimų, atskiriantį faktą nuo vertinimo. Pagrindiniu socialinio pažinimo uždaviniu laikomas siekis atrasti ir suformuluoti universalius, nepriklausomus nuo laiko ir vietos, žmogaus ar socialinės organizacijos elgesio dėsningumus. Objektyvios tiesos paieška yra pagrindinė mokslinio tyrimo vertybė.
20 amžiaus 7 dešimtmečio pabaigoje–8 dešimtmečio pradžioje išryškėjo akademinės sociologijos trūkumai: nesugebėta sukurti efektyvių socialinių pokyčių aiškinimo ir numatymo modelių, susieti empirinių ir teorinių tyrinėjimų.
834