akrobãtinis skradymas, aviacijos sporto rūšis – orlaivio (lėktuvo, sklandytuvo, sraigtasparnio, skraidyklės, jų modelių) vikrus manevravimas ore atliekant akrobatines figūras.

Pagal klasikinį (prancūziškąjį) skirstymą akrobatinis skraidymas yra paprastasis, sudėtingasis ir aukštasis. Akrobatinio skraidymo patirtis padeda lakūnui orientuotis erdvėje, pajusti aukščio ir greičio ryšį, skraidyti įvairiais režimais (tam tikrais atakos ir slydimo kampais, greičiais), suvaldyti orlaivį pavojingoje situacijoje. Oro mūšyje akrobatinis skraidymas naudojamas skubiai užimant patogią padėtį priešo orlaiviui atakuoti arba išsisukant iš pavojingos situacijos. Priklausomai nuo perkrovos (ji kinta orlaiviui manevruojant) veikimo krypties akrobatinis skraidymas skirstomas į teigiamąjį ir neigiamąjį (nugarinį). Akrobatinio skraidymo svarbiausios figūros: kilpa, suktukas, valdoma statinė, suktukinė statinė, viražas, varpas, vėduoklė ir kitos. Akrobatinio skraidymo lygiai: O (angl. Basic), A (Sportsman), B (Intermediate), C (Advanced), D (Unlimited). Kelių orlaivių akrobatinis skraidymas rikiuote vadinamas grupiniu akrobatiniu skraidymu. Akrobatinis skraidymas kaip oro triukų reginys yra sudėtinė aviacijos švenčių dalis.

akrobatinio skraidymo figūros: 1 – kilpa, 2 – atvirkštinė kilpa, 3 – varpas, 4 – vėduoklė, 5 – suktukinė statinė, 6 – valdoma statinė, 7 – viražas, 8 – suktukas

Istorija

Akrobatiniam skradymui pradžią davė D. J. Maloney (Jungtinės Amerikos Valstijos), 1906 atlikęs vikrų manevravimą sklandytuvu. 1912 08 25 W. Parke’as, suvaldęs lėktuvą Avro G ir išskridęs iš suktuko, aprašė šį būdą, kuris naudojamas iki šiol. 1912 W. R. Moorhouse’as lėktuvu Bleriot atliko varpo figūrą. 1913 09 09 P. N. Nesterovas (Rusija) lėktuvu Nieport IV ir 1913 09 21 A. Pégoud (Prancūzija) su Bleriot XI atliko kilpą (tuo metu vadinta mirties kilpa).

prancūzų akrobatinio skraidymo grupės Patrouille de France pasirodymas virš autodromo Circuit de la Sarthe prieš Le Mansʼo 24 valandų automobilių lenktynių startą (2019 06 15)

1913 11 06 M. Chewillardas (Didžioji Britanija) pademonstravo valdomą statinę, 1913 P. Chanteloup (Prancūzija) – vėduoklę, G. Hamelis (Didžioji Britanija) – pervirtimą. Per I pasaulinį karą akrobatinio skraidymo mokyklų buvo įsteigta Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje; atsirado oro mūšio manevrų: kovinis posūkis, imelmanas, suktukinė statinė (vijurkas), gilūs slydimai. Pirmosios akrobatinio skraidymo varžybos buvo surengtos 1928 Vokietijoje ir Prancūzijoje. 1934 Paryžiuje įvyko pasaulio čempionatas, kuriame dalyvavo 9 lakūnai iš Čekoslovakijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Italijos, Portugalijos. Nugalėtoju tapo G. Fieseleris (Vokietija); trys lėktuvai sudužo ir du dalyviai žuvo. 1936 Berlyno olimpinėse žaidynėse nugalėjo O. von Hagenburgas (Vokietija). Pasaulio čempionatai buvo atnaujinti 1960, rengiami poriniais metais (išskyrus 1974 ir 1992). Europos čempionatai vyksta neporiniais metais nuo 1975.

Akrobatinis skraidymas Lietuvoje

Lietuvoje kilpą pirmą kartą lėktuvu Fokker B‑7 1920 12 11 padarė J. Dobkevičius. 1922 Lietuvos karo aviacija suorganizavo akrobatinio skraidymo kursus. 1927 Kaune įkurta civilinė sportinės aviacijos organizacija – Lietuvos aeroklubas. 1938 Kaune įvyko pirmosios lėktuvų sporto varžybos, kuriose J. Dovydaitis, atlikęs 39 figūras, laimėjo akrobatinio skraidymo rungtį. 1939 Kaune vykusiose Baltijos šalių aviacijos sporto varžybose nugalėjo Lietuvos komanda, akrobatinio skraidymo čempionu tapo L. Kinaitis, vicečempionu – K. Rimas.

1958 įkurta Lietuvos aviacijos sporto federacija, vėliau prie jos susikūrė Aukštojo pilotažo (dabartinė Lietuvos akrobatinio skraidymo) federacija. 1966 Vilniuje įvyko Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionatas, nugalėtoju tapo Jonas Kavaliauskas. 1976 Romas Pivnickas, 1979 Stepas Artiškevičius, 1985 V. Lapėnas tapo absoliučiais SSRS čempionais, o 1979 Kyviškėse ir 1985 Taškente nugalėjo Lietuvos komanda. 1980 Stepas Artiškevičius sovietinio bloko šalių čempionate Vokietijos Demokratinėje Respublikoje tapo absoliučiu čempionu. 1994 Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvavo pasaulio čempionate Debrecene (Vengrija). 1997 Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionate Kaune pirmą kartą buvo skraidoma reaktyviniais lėktuvais L‑39, nugalėjo Jonas Marcinkus.

akrobatinio skraidymo grupė: skrenda Leonas Jonys, Rolandas Paksas ir Robertas Noreika

Jurgio Kairio skrydis aukštyn ratais po pėsčiųjų tiltu Kaune (2000)

Vienas žymiausių pasaulio akrobatinio skraidymo meistrų J. Kairys yra daugkartinis Europos ir pasaulio čempionas, daugelio akrobatinio skraidymo figūrų autorius. 1999 09 18 Vilniuje praskrido po dešimtimi Neries tiltų ir atliko naują akrobatinę figūrą kobra, 2000 09 02 Kaune pirmą kartą pasaulyje aukštyn ratais praskriejo po pėsčiųjų tiltu. 2000 laimėjo pasaulio taurės varžybas. 6 aeroklubuose akrobatinį skraidymą kultivavo (2000) apie 60 sportininkų, dirbo 8 treneriai. Techninę bazę sudaro Alytaus, Pociūnų (Prienų rj. savivaldybė), Kyviškių (Vilniaus rj. savivaldybė), Įstros (Panevėžio rj. savivaldybė) aerodromai; skraidoma lėktuvais Jak‑52, Jak‑50, Jak‑55M, Su‑26, Su‑31.

2124

-aukštasis pilotažas; -Nesterovo kilpa; -suktukas; -viražas; -kilpa

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką