ãktas (lot. actus), filosofijoje – sąvoka, reiškianti realizuotą būtį. Vartota aristotelinėje ir tomistinėje filosofijoje. Aristotelis šią sąvoką vartojo savo materijos ir formos teorijoje nagrinėdamas tapsmo problemą. Materijos virtimą tikrove jis laikė aktu. Tomistinėje filosofijoje buvo skiriamos dvi akto reikšmės. Pirmoji – kai su forma besijungianti materija virsta substancija, t. y. realiai egzistuojančiu dalyku. Antroji – konkretus substancijos egzistavimo būdas. Šiuolaikinėje filosofijoje ir psichologijoje akto sąvokos vartojamos gyvybiniam procesui arba psichinei veiklai apibūdinti.
504