aktnis (Actinium; gr. aktis, kilm. aktinos – spindulys), Ac, periodinės elementų sistemos III grupės radioaktyvusis cheminis elementas. Visi izotopai nestabilūs. Aktinis – sidabriškai baltas su melsvu atspalviu metalas. Nuo drėgmės paviršius apsitraukia balta oksido plėvele, stabdančia tolesnę oksidaciją. Cheminėmis savybėmis aktinis labai panašus į lantaną. Randamas urano ir torio rūdose (1 t urano rūdos yra 0,15 mg aktinio). Gaunamas dirbtiniu būdu radį 236Ra švitinant neutronais branduoliniame reaktoriuje arba fluoridą AcF3 redukuojant ličio garais. Aktinis naudojamas moksliniams tikslams, berilio ir aktinio mišiniai – kaip neutronų šaltiniai. Labai kenksmingas. Koncentracijos ribinė vertė darbo patalpoje 1,3·10–3 Bq/m3, atviruose vandens baseinuose – 34,8·10−3 Bq/m3. Aktinį 1899 atrado prancūzų chemikas André-Louis Debierne’as.
| atominis skaičius | 89 |
| atominė masė | 216, 221–231 |
| izotopai | 221–223Ac, 227Ac (T1/2 = 21,8 m.) |
| kiekis Žemės plutoje | 6·10−10 % (masės) |
| tankis | 1010 kg/m3 |
| lydymosi temperatūra | 1050 °C |
2591
-Actinium