aktnis (Actinium; gr. aktis, kilm. aktinos – spindulys), Ac, periodinės elementų sistemos III grupės radioaktyvusis cheminis elementas. Visi izotopai nestabilūs. Aktinis – sidabriškai baltas su melsvu atspalviu metalas. Nuo drėgmės paviršius apsitraukia balta oksido plėvele, stabdančia tolesnę oksidaciją. Cheminėmis savybėmis aktinis labai panašus į lantaną. Randamas urano ir torio rūdose (1 t urano rūdos yra 0,15 mg aktinio). Gaunamas dirbtiniu būdu radį 236Ra švitinant neutronais branduoliniame reaktoriuje arba fluoridą AcF3 redukuojant ličio garais. Aktinis naudojamas moksliniams tikslams, berilio ir aktinio mišiniai – kaip neutronų šaltiniai. Labai kenksmingas. Koncentracijos ribinė vertė darbo patalpoje 1,3·10–3 Bq/m3, atviruose vandens baseinuose – 34,8·10−3 Bq/m3. Aktinį 1899 atrado prancūzų chemikas André-Louis Debierne’as.
| atominis skaičius | 89 | |
| santykinė atominė masė | 227 | |
| elektrinis neigiamumas | 1,1 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 6d17s2 | |
| oksidacijos laipsnis | +3 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | – | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 225Ac (T1/2 10 d), 226Ac (T1/2 29,37 h), 227Ac (T1/2 21,8 m.) | |
| kiekis Žemės plutoje | 6·10−10 % (masės) | |
| lydymosi temperatūra | 1 050 °C | |
| virimo temperatūra | 3 198 °C | |
| tankis | 10 070 kg/m3 | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C) | 12 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa | 0,12 kJ/(kg·K) | |
| standartinis elektrodo Ac/Ac3+ potencialas | –2,13 V | |
2591
-Actinium