Akvitãnija (Aquitaine), istorinė sritis ir buvęs administracinis regionas (1972–2015) Prancūzijos pietvakariuose, prie Biskajos įlankos. Administracinis regionas apima 5 departamentus: Atlanto Pirėnų, Dordognės, Landų, Loto ir Garonos, Gironde’os.
2016 Akvitanijos, Limousino ir Poitou‑Charentesʼų regionai sujungti į Naujosios Akvitanijos regioną.
Plotas 41 309 km2. 3,32 mln. gyventojų (2013). Apie 5 % gyventojų – baskai. Centras – Bordeaux (260 900 gyventojų, 2019; aglomeracijoje 986 900); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Pau (75,6), Bayonneʼa (51,9), Agenas (32,6).
Gamta
Didesniąją Akvitanijos dalį užima Garonos (Akvitanijos) žemuma. Jos vakarinė dalis palei Biskajos įlanką (Landai) – smėlio lyguma su kopomis; yra pelkių, lagūnų. Šiaurėje – platūs Garonos ir Dordognės slėniai su Gironde’os estuarija, pietuose – Pirėnų kalnai (Pallaso viršūnė, 2974 m). Vidutinių platumų jūrinis klimatas. Per metus iškrinta 950–1200 mm kritulių. Miškai užima 40 % teritorijos. Landų miškų masyvas (6270 km2) – didžiausias Vakarų Europoje (daugiausia pušynai ir ąžuolynai). Į Akvitaniją įeina dalis Vakarų Pirėnų nacionalinio parko.
Ūkis
Akvitanija pirmauja Prancūzijoje pagal gamtinių dujų (svarbiausi telkiniai – Lacqas ir Saint‑Marcet Atlanto Pirėnų departamente) ir naftos (svarbiausi telkiniai – Landų departamente) gavybą. Gaminami lėktuvai (Bordeaux, Bayonne’oje), raketos (Bordeaux priemiestyje Mérignace yra didžiausia Prancūzijoje balistinių raketų gamykla), staklės, elektroninė ir skaičiavimo technika, statomi laivai, lydomas aliuminis, perdirbama nafta. Chemijos ir elektrochemijos, farmacijos, medienos apdirbimo (Landuose yra miško pramonės kompleksas), celiuliozės ir popieriaus, maisto (daugiausia vyno), avalynės, siuvimo, trikotažo pramonės įmonės. Blayais branduolinė elektrinė.
Akvitanija – tradicinis žemdirbystės reigionas, vienas svarbiausių pasaulyje vynininkystės kraštų. Didžiausi vynuogynai yra Gironde’os ir Garonos kairiajame krante (Médoco srityje ir Bordeaux apylinkėse). Akvitanija pirmauja Prancūzijoje pagal gaminamas vyno rūšis. Vynas duoda 25 % Akvitanijos eksporto vertės. Bordeaux yra vyno birža. Auginama maistiniai kukurūzai (12 % Prancūzijoje išauginamo derliaus), kviečiai, miežiai, ankstyvosios daržovės, vaismedžiai, braškės, pupiniai (sojos), tabakas, saulėgrąžos. Paukštininkystė (auginama žąsys, antys, kalakutai, putpelės). Veisiama galvijai, avys, kiaulės, triušiai. Žvejyba; gaudomos austrės (Arcachono įlankoje). Turizmas. Biarritzo ir kiti kurortai (prie Biskajos įlankos), kalnų slidinėjimo centrai (Pirėnuose). Bordeaux tarptautinis oro uostas, Bordeaux ir Bayonne’os jūrų uostai.
2097
Istorija
Cezario laikais (60–44 prieš Kristų) Akvitanija apėmė teritoriją tarp Pirėnų ir Garonos upės, imperatoriaus Augusto (27 prieš Kristų–14) išplėsta iki Luaros ir Centrinio Masyvo. Nuo 413 valdoma vestgotų, nuo 507 – frankų. Akvitanijoje ypač klestėjo romėnų kultūra; iš romėnų buvo kilusi dauguma vietinės aristokratijos, galiojo romėnų teisė, vėliau pritaikyta vestgotų teisyne. 7 a. iš Akvitanijos į šiaurinius frankų ir belgų apgyventus rajonus vyko misionieriai. Merovingų laikais (7–8 a.) Akvitaniją valdė vietiniai kunigaikščiai. Karolis Didysis ją kaip karalystę atidavė sūnui Pipinui. 9 a. nuniokojo normanai. Po Akvitanijos kunigaikščio Vilhelmo X mirties (1137) Akvitanija, kaip jo dukters Eleonoros Akvitanietės kraitis, atiteko Prancūzijai, po jos skyrybų ir antrosios santuokos su Henriku II (1152) – Anglijai. Iki Šimtamečio karo pabaigos (1453) Akvitanija – anglų–prancūzų ginčų objektas: atiteko Prancūzijai.
2271