al Fajùmo kultūrà (al Fayyūmo kultūra), epipaleolito ir neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi apie 7000 pr. Kr.–4000 pr. Kr. Žemutiniame Egipte. Pavadinta pagal al Fajumo oazėje tyrinėtas gyvenvietes. Skiriami kultūros 2 laikotarpiai.
Epipaleolito laikotarpio (apie 7000–apie 5500 pr. Kr.) dirbiniai gaminti iš skelčių; būdingi mikrolitai su nubukinta nugarėle ir nusklembtu galu, įvairių tipų gremžtukai, rėžtukai, peiliai, ylos, t. p. gaminti trikampiai antgaliai plokščiai retušuotu paviršiumi, su įgaubtu pagrindu ir įkote. Žmonės buvo klajokliai, vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko maistą.
Neolito laikotarpiu (apie 5500 pr. Kr.–4000 pr. Kr.) žmonės kūrėsi mažose gyvenvietėse, gyveno lengvos konstrukcijos antžeminiuose pastatuose, vertėsi žemdirbyste (sėjo dvigrūdžius kviečius ir miežius) ir gyvulininkyste (augino galvijus, kiaules), medžiojo ir žvejojo, rinko maistą, audė, pynė krepšius ir demblius.
al Fajumo kultūros gyvenvietėse rasta titnaginių plokščiai retušuotu paviršiumi peilių, pjautuvų ašmenų, trikampių antgalių su įgaubtu pagrindu ir įkote, kirvelių, akmeninių trinamųjų girnų, kaplių, buožių, kaulinių ir raginių antgalių, žeberklų, ylų, adatų. Keramika (plačiaangės puodynės, žemi dubenys ir puodukai) storasienė, apskritadugnė su gumbuotomis kojelėmis, dažniausiai raudonai ar juodai poliruotu paviršiumi, viršutinėje dalyje šiek tiek ornamentuota įvairiomis įraižomis ar iškilių gumburėlių juosta. Papuošalai – karoliai, pagaminti iš stručio kiaušinio lukšto bei Viduržemio ir Raudonosios jūrų moliuskų kriauklių.
al Fajumo kultūros trikampis antgalis (abi pusės ir kraštas)
2674