al secco technika ištapyti Šv. Petro bažnyčios Siuntio (Uusimos regionas, Suomija) skliautai (16 a.)
al secco (it. ant sauso), sienų tapybos technika. Tapoma ant sauso (dėl to dailininkų dažnai vadinama sausąja freska) tinko natūralios kilmės pigmentais, sumaišytais su kalkių skiediniu, kiaušinio baltymu, kazeino arba kitais klijais. Tapoma pagal iš anksto paruoštą kartoną, kurio piešinys perkeliamas ant sienos. Al secco t. p. taikoma al fresco taisyti, korektūroms (vadinamajam pentimentui). Susiformavo senovės Egipte, nuo antikos laikų plito Europoje. Lietuvoje al secco sienų tapyboje naudojama nuo 14 amžiaus. Vilniaus katedroje išliko 14 a. pabaigos kompozicija Nukryžiavimas. 18 a. al secco dekoruotos Vilniaus Bernardinų, Dominikonų, Šv. Teresės, Šv. Jonų bažnyčios. 20 a. antroje pusėje al secco kūrinių nutapė A. Kmieliauskas, P. Repšys ir kiti.
2972