alà (lot. sparnas), senovės Romos sąjungininkų raitelių būriai (po 500–1000 vyrų) iš imperijos pakraščių karingų tautų (germanų, keltų, Afrikos klajoklių).
Stovėdavo legiono flanguose (iš čia pavadinimas). Imperijos laikais ala buvo savarankiškas pagalbinės kariuomenės dalinys. Jai vadovavo prefektas, o jos padaliniui turmai – dekurionas. Ala turėjo vėliavą, kanceliariją, gydytoją.