Alabamà (Alabama), AL, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose.

Plotas 131 443 km2. 4,89 mln. gyventojų (2018); 26,8 % gyventojų – juodaodžiai (2018).

Centras – Montgomery (198 200 gyventojų, 2018; metropolinėje statistinėje teritorijoje 373 200 gyventojų); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Birminghamas (209,9), Huntsvilleʼis (197,3), Mobile’is (189,6).

vilnamedžių laukas Alabamoje

Pietuose Alabama prieina prie Meksikos įlankos. Didesniąją Alabamos dalį užima Meksikos įlankos pakrantės žemuma. Šiaurės rytuose – Cumberlando plynaukštė. Alabamos viduryje – kalvota Canebrake’o vietovė (vadinamoji Juodoji juosta – vilnamedžių auginimo rajonas).

Drėgnas subtropinis ir tropinis (pietuose) klimatas. Birminghame ir Mobile’yje sausio vidutinė temperatūra 8–11, liepos 27–28 °C. Per metus iškrinta 1350–1600 mm kritulių.

Didžiausios upės – Alabama ir Tenesis. Daug užtvankų ir dirbtinių ežerų. Spygliuočių miškai, ąžuolynai.

Kasama akmens anglys, geležies rūda, boksitas (2 vieta Jungtinėse Amerikos Valstijose po Arkanzaso), klintis, gaunama nafta, gamtinės dujos. Juodoji metalurgija (Birminghame lydoma geležis ir plienas), spalvotoji metalurgija (lydomas aliuminis). Metalo apdirbimas, elektrotechnikos ir elektronikos, chemijos, popieriaus ir celiuliozės, baldų, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Laivų statyba.

Mobileʼis – uostamiestis Alabamos valstijos pietvakariuose

Prie Tenesio upės ir Alabamos intakų daug hidroelektrinių; Browns Ferry branduolinė elektrinė. Huntsville’yje yra raketų ir kosminės erdvės tyrimų centras.

Auginama arachiai (2 vieta Jungtinėse Amerikos Valstijose pagal derlių po Džordžijos), vilnamedžiai, sojos, kukurūzai, tabakai, daržovės. Sodininkystė. Veisiami naminiai paukščiai, pieniniai galvijai. Miškų ūkis. Žvejyba.

2097

Istorija

Alabamos teritorijoje žmonės apsigyveno maždaug prieš 10 000 metų. 16 a. čia gyveno krikų, čerokių, čoktų ir čikavų indėnų gentys.

Pirmieji iš europiečių dabartinėje Mobile’io įlankoje 1519 išsilaipino ispanai. 16 a. ekspedicijas rengė ispanų aukso ieškotojai iš Meksikos. 1702 atvyko prancūzai, įkūrę Fort Louis, iki 1711 buvusį Luizianos centru.

1719 atgabenti pirmieji vergai iš Afrikos. 17–18 a. dėl Alabamos kovojo Didžioji Britanija, Prancūzija ir Ispanija, dažnai sudarydamos sąjungas su indėnais. 1783 didesnioji dalis atiteko Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iki 1813 Ispanija dar valdė Mobile’io įlankos rajoną.

1819 Alabama tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 22‑ąja valstija. Įkurtos didelės vilnamedžių plantacijos, gyventojų padaugėjo nuo 128 000 (1820) iki 309 000 (1830). Iki 1832 visi Alabamos indėnai buvo priversti parduoti savo žemes vyriausybei.

1861–65 Alabama buvo atsiskyrusi nuo Jungtinių Valstijų, jos centras Montgomery tapo pirmąja Amerikos konfederacijos valstijų sostine. 1868 ratifikavo Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos 14 pataisą, suteikusią buvusiems vergams pilietines teises. Rasinės diskriminacijos ir segregacijos problema išliko iki 20 a. 7 dešimtmečio vidurio.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką