Alain Robbe-Grillet

Robbe‑Grillet Alain (Alenas Ròbas‑Grij) 1922 08 18Brestas 2008 02 18Caen (Žemutinės Normandijos administracinis regionas), prancūzų rašytojas, režisierius, scenaristas. Naujojo romano vienas pradininkų. Studijavo Nacionaliniame agronomijos institute Paryžiuje. 1945–48 dirbo Statistikos institute, 1949–51 Kolonijiniame vaisių ir citrusinių kultūrų institute Paryžiuje, važinėjo su užduotimis į Maroką, Gvinėją, Martiniką, Gvadelupą. Vėliau atsidėjo literatūrai, 1972–97 dėstė Niujorko ir Washingtono universitetuose, vadovavo Literatūros sociologijos centrui Briuselio universitete. 2004 išrinktas į Prancūzų akademiją, bet dėl procedūrinių nesutarimų nepatvirtintas.

Teoriniame manifeste Būsimojo romano kelias (Une Voie pour le roman futur 1956) ir esė rinkinyje Už naująjį romaną (Pour un nouveau roman 1963), kurie vėliau buvo pripažinti kaip viena naujojo romano estetikos nuostatų, apibrėžė vadinamojo daiktiškumo (chosisme) metodą: romano objektas – ne žmonės, o daiktai, bylojantys daugiau nei žmogaus dvasios gelmės, daiktų realybė pranoksta bet kokias idėjas. Autoriaus uždavinys – aprašyti daiktus taip, kaip jie atrodo, tam tikras subjektyvus požiūris kaip tik ir nusako menininko situaciją pasaulyje. Kiekvienas romanas privalo rasti savo formą, vien jam galiojančias taisykles. Socialistinio realizmo šalininkai, teigė A. Robbeʼas‑Grillet, niekuo nesiskiria nuo buržuazinių kritikų, vartoja tokias pačias kalbos klišes, atskiria turinį nuo formos. Autorius konstatavo romano kaip epinio žanro krizę, ieškojo būdų jam atgaivinti, atmetė realistinio romano atributus – charakterį, siužetą, autorinį komentarą, orientavosi į F. Dostojevskį, M. Proustą, F. Kafką, J. Joyce’ą, W. Faulknerį, S. Beckettą. Romanuose Trintukai (Les Gommes 1953), Šnipinėtojas (Le Voyeur 1955), Pavydas (La Jalousie 1957), Pasimatymo namai (La Maison de rendez‑vous 1965) parodijuojami populiarūs detektyvo, kolonijinio ir bulvarinio romano žanrai, naudojamos nūdienės tikrovės ir mito paralelės, romane Labirintas (Dans le labyrinthe 1959, lietuvių kalba1998) ryškūs karo kančių ir pralaimėjimo vaizdai virsta galvosūkiais, nes trūksta vaizdo pilnatvę atkuriančių detalių. Emocinė būsena (nerimas, pavydas, kančia, baimė) kūriniuose perteikiama per sąlytį su daiktais – jie liečiami, keliami iš vienos vietos į kitą, juda rankos, kertasi žvilgsniai, kartojami judesiai, žodžiai, nėra apčiuopiamo personažo paveikslo. Klaidžiojanti sąmonė ieško prasmės daiktų, atspindžių, šešėlių, koridorių, laiptų, gatvių, sankryžų labirinte, pasakojimas plėtojamas keliais lygmenimis. Romanams Revoliucijos Niujorke projektas (Projet pour une révolution à New York), Miesto vaiduoklio topologija (Topologie d’une cité fantôme, abu 1976), Prisiminimai apie aukso trikampį (Souvenirs du Triangle d’or 1978), Džinas (Djinn 1981), Grįžtantis veidrodis (Le Miroir qui revient 1985), Repriza (La Reprise 2001), Sentimentalus romanas (Un roman sentimental 2007) būdinga susiliejantys optiniai atspindžiai, dabarties ir praeities žaismas.

Parašė scenarijų ir režisavo filmų (Praėjusiais metais Marienbade / L’Année dernière à Marienbad 1961, režisierius A. Resnais, Nemirtingoji / L’Immortelle 1963, Transeuropinis ekspresas / Trans‑Europ‑Express 1966, Žmogus, kuris meluoja / L’Homme qui ment 1968, Edenas ir po to / L’Eden et après, N. paėmė kauliukus… / N. a pris les dès…, abu 1971, Progresuojančios malonumo slinktys / Glissements progressifs du plaisir, Žaidimas su ugnimi / Le Jeu avec le feu, abu 1974, Gražioji belaisvė / La Belle captive, su F. Verpillat, 1983, Beprotiškas triukšmas / Un Bruit qui rend fou, su D. de Clerqu, 1995, Jus šaukia Gradiva / C’est Gradiva qui vous appelle 2006, pagal W. Jenseną). Filmai skirtingi, tačiau prisilaikoma bendros formalios schemos, dažnai naudojamas pseudodetektyvinis siužetas, kuriuo parodijuojamas amerikiečių juodasis kinas, pasakojimo logika nuolat laužoma, taip griaunama realybės iliuzija. Vėlesniuose filmuose ryšku seksualiniai motyvai, daiktai dažnai traktuojami kaip psichoanalitiniai simboliai. Dar parašė romanus Karalžudys (Un régicide 1949, išleista 1978, Anželika, arba Kerai (Angélique ou l’enchantement 1988), Paskutinės Korinto dienos (Les Derniers jours de Corinthe 1994), novelę Akimirkos (Instantanés 1962), esė ir pokalbių knygą Keliautojas (Le Voyageur 2001).

510

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką