Ãlalachas (Alalakh), senovės sirų miestas Turkijos pietryčiuose, prie Oronto upės, į rytus nuo Antakijos (dabartinė Tell Açanos archeologinė stovykla). Alalacho teritorija apgyvendinta nuo ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje Mukišo valstybės (Sirijos šiaurėje) sostinė. Maždaug 1780 pr. Kr. priklausė Jamchado, nuo 16 a. pr. Kr. antros pusės – Hetitų karalystei. Po 1200 pr. Kr. Alalachą sugriovė vadinamosios jūrų tautos (senovės graikai arba filistinai). 1936–46 Leonardo Woolley (Didžioji Britanija) vadovaujama archeologinė ekspedicija nustatė Alalacho gyvavimo laikotarpį. Atkasti Jamchado karaliaus Jarimlimo rūmų ir šventyklos (apie 1780 pr. Kr.) griuvėsiai, karaliaus Idrimio statula su autobiografiniu įrašu (apie 1480 pr. Kr.) ir dantiraščio lentelių saugykla.
Alalacho archeologinė vietovė
karaliaus Idrimio statula, rasta kasinėjant Alalachą (magnezitas, apie 1480 pr. Kr., Britų muziejus Londone)