Albãnijos mùzika.
Liaudies muzika
albanų ansamblis dainuoja tradicinės muzikos festivalyje
Liaudies muzika (vokalinė ir instrumentinė) savita, tačiau turi bendrų bruožų su Balkanų (Kroatijos, Graikijos), Artimųjų Rytų (arabų, turkų) tautų muzikiniu folkloru. Būdinga ansambliškas muzikavimas, daugiabalsiškumas (dažniausiai 3 balsų), pagrįstas boso burdonu, grynųjų intervalų temperacija. Sąskambiuose gretinami tono ir pustonio intervalai, melodijoms būdinga pustonių sekos. Gausu melizmų, koloristinių efektų. Dainininko balso skambesys prislopintas, ryšku mėgavimasis garsų skambėjimu. Kalniečių dainose gausu koloratūrinių partijų. Muzika ramaus, laisvo tempo, nelyginio metro (5/8, 7/8, 11/8), pasitaiko ir sudėtinių metrų. Instrumentai: chordofonai – čiftelis, liachuta; aerofonai – zumarė, gaida, fiuelis; membranofonai – roga, tupanas, tulumbas. Gyvuoja epinės, patriotinės, apeiginės, šokių dainos. Epines dainas apie karių žygdarbius, didvyrį Skanderbegą dažniausiai dainuoja solistas, jam pritaria styginių instrumentų ansamblis. Apeiginės dainos susijusios su senaisiais papročiais, tikėjimais, iš jų išsiskiria dainos-raudos. Bravūriškos šokių dainos dažnai skamba per šventes. Lyrinės dainos subtilios melodikos, kaprizingo ritmo. Albanų liaudies polifoninė muzika – Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo objektas (2008).
Profesionalioji muzika
Profesionalioji muzika klostėsi 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje. Jos raida suintensyvėjo Albanijai atgavus nepriklausomybę ir po II pasaulinio karo. 1920 muzikinio gyvenimo centras persikėlė į Tiraną. Išgarsėjo dainininkas ir choro dirigentas M. Ciko, dainininkai K. Antoniu, J. Filçe-Truja, T. Tashko-Koço, M. Paluca-Kraja, G. Kosturi, kompozitorius P. Dungu, pianistai L. Aleksi-Gjoka, T. Guraziu, M. Ettore. 1946 Tiranoje įkurta muzikos mokykla, 1950 – filharmonija, 1953 – Operos ir baleto teatras. 6 dešimtmetyje kompozitorių kūryboje įsigalėjo vakarietiški žanrai. 1954 buvo sukurtas pirmasis styginių kvartetas (T. Daija), 1956 – simfonija (Ç. Zadeja), 1958 – opera (P. Jakovo Mrika), 1963 – baletas (T. Daija). 1962–91 Albanijos menas (ir muzika) buvo veikiamas komunistinės ideologijos. Muzikoje įsivyravo neoromantizmo tendencijos, pagrįstos melodiniais ir ritminiais folkloro motyvais. Žlugus komunistiniam režimui Albanijos kultūrinis gyvenimas sulėtėjo. Daug kompozitorių apsigyveno užsienyje, buvo uždaryta muzikos mokyklų, sumažėjo orkestrų ir chorų. Žymesni kompozitoriai: A. Grimçi (g. 1921), K. Uçi (1923–82), G. Zadeja (1927–97), G. Kapidani (g. 1933), M. Kaftalli (g. 1933), G. Simoni (g. 1936), Z. Çoba (g. 1951), A. Peçi (g. 1951), I. Minga (g. 1953), D. Tukiçi (g. 1956), T. Simaku (g. 1958), B. Alia (g. 1960).
Operos ir baleto teatro rūmai Tiranoje (1953)
L: E. Stockmann, D. Stockmann, W. Friedel Albanische Musik Berlin 1965.
3051
Albanijos kultūra
Albanijos konstitucinė santvarka
Albanijos partijos ir profsąjungos